Jiǔhuá fúchá · new.thetea.app

Jiǔhuá fúchá (九华佛茶, Jiǔhuá fúchá – „Budistinė arbata nuo Devynių žiedų kalno“) – istorinė žalioji arbata iš šventojo Jiǔhuáshān (九华山) kalno, vieno iš keturių didžiųjų Kinijos budistinių kalnų, bodhisatvos Dìzàng (地藏菩萨, Dìzàng Púsà, skr. Kšitigarbha) buveinės. Arbatos istorija siejama su korėjiečių vienuoliu Jīn Dìzàng (金地藏, Jīn Dìzàng) – dar vadinamu Kìm Kёgak (金乔觉, Jīn Qiáojué), Silla princu, – kuris Táng dinastijos Kāiyuán (开元, 713–741) laikotarpiu atvežė arbatos sėklų iš Korėjos ir pasodino jas Jiǔhuáshān šlaituose. Pirminis arbatos pavadinimas – Jīndìchá (金地茶, „Auksinės žemės arbata“). Pietų Sòng laikotarpiu žymus mokslininkas Zhōu Bìdà (周必大, Zhōu Bìdà) savo „Užrašuose apie Devynių žiedų kalną“ (九华山录, Jiǔhuáshān Lù) itin aukštai įvertino vietinę arbatą: „Skoniu nenusileidžia Běiyuàn“ (味敌北苑) – prilygindamas ją imperatoriškajai Sòng epochos aukojamajai arbatai.

1. Klasifikacija ir kilmė:

Tipas: Žalioji arbata (nefermentuota). Gaminama dviem formomis: plokščia (扁直形, biǎnzhí xíng – „plokščia tiesi, lyg Budos ranka“) ir spiraline (卷曲形, juǎnqū xíng). Pagal technologiją – kepinimo-kaitinimo tipo.
Kategorija: Istorinė garsioji Ānhuī (安徽历史名茶) arbata. Registruotas sertifikavimo prekės ženklas (证明商标, 2003 m.). Veislė „Huángshíxī Máo Fēng“ (黄石溪毛峰) 1915 m. Panamos-Ramiojo vandenyno parodoje pelnė aukso medalį.
Kilmė: Kinija, Ānhuī provincija (安徽, Ānhuī), Chízhōu miestas (池州市, Chízhōu Shì), Qīngyáng apskritis (青阳县, Qīngyáng Xiàn). Gamybos zona – Jiǔhuáshān kalnas ir visa Jiǔhuáshān kalnų grandinė, apimanti gretimas Qīngyáng ir Shítái (石台县) apskričių teritorijas. Teruaro branduolys: Xiàmǐnyuán (下闵园), Dàgǔlǐng (大古岭), Huángshíxī (黄石溪) ir Miàoqián (庙前). Ypač išsiskiria dvi stilistinės mokyklos: Huángshíxī Máo Fēng (黄石溪毛峰) – „kaštonų tipo“ (栗香型) ir Mǐnyuán Máo Fēng (闵园毛峰) – „orchidėjų aromato tipo“ (兰花香型).
Geografinės koordinatės: Apytiksliai 30°29′ šiaurės platumos, 117°48′ rytų ilgumos.

2. Istorija ir kultūrinė reikšmė:

Istorija: Arbatos auginimo pradžia Jiǔhuáshān siejama su legendine asmenybe – Jīn Dìzàng (金地藏), dar vadinamu karalystės Silla (新罗, dab. Korėja) princu Kìm Kёgak (金乔觉, 696–794). Pasak padavimo, Kāiyuán (开元, 713–741) laikotarpiu jaunasis Kìm Kёgak atvyko į Kiniją studijuoti budizmo, apsistojo ant Jiǔhuáshān kalno ir pasodino atsivežtas arbatos sėklas. Arbata, pavadinta „Jīndìchá“ (金地茶, „Auksinės žemės arbata“), tapo neatsiejama vienuolyno gyvenimo dalimi.

Sòng epochoje arbata iš Jiǔhuáshān pelnė literatūrinę šlovę: mokslininkas ir valstybės veikėjas Zhōu Bìdà (周必大, 1126–1204) „Užrašuose apie Devynių žiedų kalną“ (九华山录) užfiksavo, jog vietinė arbata „skoniu nenusileidžia Běiyuàn“ (味敌北苑, wèi dí Běiyuàn). Běiyuàn (北苑) – tai legendinis imperatoriškasis arbatos sodas Fújiàn, gaminęs geriausią „gòngchá“ (贡茶) dvarui. Toks palyginimas – didžiausias komplimentas, reiškiantis, jog Jiǔhuáshān arbata prilygsta imperatoriškajai.

Míng ir Qīng epochose arbata išgarsėjo visoje šalyje. Didysis farmakologas Lǐ Shízhēn (李时珍, Lǐ Shízhēn, 1518–1593) veikale „Běncǎo gāngmù“ (本草纲目, „Vaistažolių sąvadas“) pažymėjo: „Chízhōu Jiǔhuáshān – garsus arbatos gamybos regionas“ (池州之九华产茶有名).

XX amžiuje: 1915 m. Huángshíxī Máo Fēng (黄石溪毛峰) veislė Panamos parodoje pelnė aukso medalį. 1983–1986 m. buvo atgaivinti istoriniai pavadinimai „Dōngyá Quèshé“ (东崖雀舌, „Žvirblio liežuvėlis nuo Rytų uolos“) ir „Jīndìchá“ (金地茶). 2003 m. įregistruotas sertifikavimo prekės ženklas „九华佛茶“, suvienijęs visas kalno arbatas po vienu prekės ženklu.
Pavadinimas:
- „Jiǔhuá“ (九华) – „Devyni žiedai“ (arba „Devyni puikumai“): poetinis kalno pavadinimas, suteiktas didžiojo Táng poeto Lǐ Bái (李白, Lǐ Bái), įkvėpto devynių kalnų viršūnių, primenančių lotoso žiedus.
- „Fú“ (佛) – „Buda“: nurodo budistinę kilmę ir ryšį su vienuolyno kultūra.
- „Chá“ (茶) – „arbata“.
Kultūrinė reikšmė: Jiǔhuá fúchá – arbata, neatsiejamai susijusi su vienu iš keturių didžiųjų Kinijos budistinių kalnų (四大佛教名山), milijonų tikinčiųjų piligrimystės vieta. Bodhisatva Dìzàng (Kšitigarbha) – požeminio pasaulio globėjas ir mirusiųjų užtarėjas – yra Jiǔhuáshān „šeimininkas“, tad arbata iš šio kalno turi ypatingą dvasinį statusą. Korėjiečių princo-vienuolio Kìm Kёgak ryšys su arbatos auginimo pradžia Jiǔhuáshān – unikalus korėjiečių ir kinų budistinio kultūrinio mainų pavyzdys.

3. Botaninis aprašymas ir žaliava:

Veislė / Kultivaras: Vietinės aborigeninės Camellia sinensis var. sinensis populiacijos – Jiǔhuáshān Yuánshēng Qúntǐzhǒng (九华山原生群体种) – „Aborigeninė Jiǔhuáshān populiacija“. Krūmai prisitaikę prie aukštikalnių klimato; pumpurai ir ūgliai kresni, gausiai plaukuoti (芽叶肥厚多毫).
Rinkimas: Ankstyvas pavasarinis. Aukščiausiai rūšiai – vienas pumpuras su vienu lapeliu pradinėje skleidimosi stadijoje (一芽一叶初展, ≥80%). Pirmai rūšiai – vienas pumpuras su vienu lapeliu (60–80%). Antrai – vienas pumpuras su dviem lapeliais (60–80%). Trečiai – vienas pumpuras su dviem trimis lapeliais (40–60%).
Žaliavos reikalavimai: Gležni, mėsingi, vienodi ūgliai. Aukščiausioms rūšims – be „porinių lapelių“ (对夹叶, duìjiā yè – lapai be pumpuro). Perdirbama – tą pačią rinkimo dieną.

4. Teruaras ir auginimo ypatumai:

Šventasis kalnas: Jiǔhuáshān – kalnų masyvas su pagrindinėmis viršūnėmis virš 1000 m, esantis pietų Ānhuī. Reljefas status, su giliais tarpekliais, daugybe upelių ir krioklių. Kraštovaizdis – klasikinis „kalnų budistinio“ teruaro pavyzdys.
Klimatas: Šiltas ir drėgnas, su gausiais krituliais ir dažnais debesimis. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumai ženklūs. Kenkėjų ir pramoninės taršos beveik nėra. Arbatos sodai faktiškai yra „natūraliai ekologiški“ (天然有机).
Dirvožemiai: Susidarę ant granito ir skalūnų uolienų (花岗岩或页岩风化母质). Rūgštūs, derlingi, gerai aeruojami. Gausi miško augmenija (林木葱茏, „žalias miškų baldakimas“) ir kalnų gėlės (杂花生树) kuria unikalią ekosistemą.
Augimo aukštis: Arbatos sodai išsidėstę įvairiuose aukščiuose – nuo 400 iki 1000+ m. Geriausia kokybė – iš aukštikalnių plantacijų Huángshíxī, Dàgǔlǐng ir Mǐnyuán.

5. Gamybos technologija:

Jiǔhuá fúchá technologija apima aštuonis etapus. Pagrindinis ypatumas – dvigubas formavimas tiesinimo mašina (理条机分二次理条) su vėlesniu rankiniu „plokštinimu“ (手工压扁).

Rinkimas (鲜叶采摘 — xiānyè cǎizhāi): Rankinis pavasarinis ūglių, atitinkančių standartą „vienas pumpuras – vienas du lapeliai pradinėje stadijoje“, rinkimas.
Išdėliojimas (摊青 — tān qīng): Trumpalaikis išdėliojimas vytinimui.
Fiksavimas (杀青 — shāqīng): Prie 150–160°C – švelnus kepinimas, išsaugantis gležnumą ir plaukuotumą.
Vėsinimas (摊凉 — tānliáng): Drėgmės persiskirstymas.
Formavimas (做形 — zuòxíng): Dvigubas tiesinimas mašina (理条机分二次理条) + rankinis „plokštinimas“ (手工压扁). Būtent šiame etape plokščia forma įgauna charakteringą „Budos rankos“ siluetą (佛手状, fóshǒu zhuàng).
Pirminis džiovinimas (毛火 — máohuǒ): Prie 120–130°C – greitas padžiovinimas.
Galutinis džiovinimas (足火 — zúhuǒ): Prie 100–120°C – priartinimas iki stabilios būklės. Aromato atskleidimas (提香) – tol, kol ūgliai ima lūžti lenkiant stiebą (茶条折梗即断).
Perrinkimas ir pakavimas (拣剔→包装 — jiǎntī → bāozhuāng): Galutinė rankinė atranka.

6. Organoleptinės savybės:

Sauso lapo išvaizda: Plokščia forma – tiesūs, lygūs arbatos lapeliai, primenantys „Budos ranką“ (扁直呈佛手状). Spalva – smaragdo žalia su lengvu gelsvu atspalviu (翠绿带黄). Spiralinė forma – tankūs vijokliai tamsiai žalios spalvos (墨绿).
Sauso lapo aromatas: Orchidėjų nata (兰花香, lánhuā xiāng), vaisinė (果香, guǒxiāng), kaštonų (栗香, lìxiāng). Dvi stilistinės kryptys: Huángshíxī – kaštonų tipas (栗香型); Mǐnyuán – orchidėjų tipas (兰花香型).
Antpilo aromatas: Aukštas ir patvarus (香高味醇). Pirmuose užpylimuose – orchidėjų-vaisinis, vėlesniuose – kaštonų.
Skonis: Šviežias ir sultingas (鲜爽, xiānshuǎng), tankus ir sotaus kūno (醇厚, chúnhòu), su ryškiu grįžtančiu saldumu (回甘, huígān). Poskonis – ilgas, švarus.
Antpilo spalva: Smaragdo žalia, ryški ir skaidri (碧绿明亮).
Arbatos dugnas: Gležni, vienodi žalios spalvos ūgliai.

7. Cheminė sudėtis:

Aukštikalnių kilmė, granitinis dirvožemis ir ekologinis švarumas lemia profilį:

Polifenoliai (katechinai): Kiekis reikšmingas. Užtikrina antioksidacinį potencialą.
Aminorūgštys (tarp jų L-teaninas): Padidėjęs kiekis – kalnų išsklaidytos šviesos ir derlingo dirvožemio rezultatas.
Alkaloidai: Kofeinas – vidutinis kiekis.
Vitaminai: Vitaminas C, karotinoidai.
Mineralai: Kalis, magnis, cinkas, manganas – profilį lemia granito ir skalūnų dirvožemis.

8. Naudingosios savybės:

Tonizuojantis poveikis (提神): Kofeinas ir L-teaninas.
Vėsinantis ir detoksikuojantis poveikis (清热解毒): Tradicinės savybės.
Virškinimo gerinimas (消食): Fermentų stimuliacija.
Šlapimą varantis poveikis (利尿): Teobrominas ir teofilinas.
Antioksidacinis poveikis: Katechinai.
Svarbu: išvardytos savybės paremtos visuotinai prieinamais duomenimis ir nėra medicininės rekomendacijos.

9. Užplikymas:

Vandens temperatūra: 80–85°C.
Arbatos kiekis: 2 g 100 ml vandens.
Indai: Baltas porcelianinis gàiwǎn arba stiklinė taurė.
Procesas:
1. Sušildykite indą, nupilkite.
2. Suberkite arbatą.
3. Pirmasis užpylimas – 15 sekundžių.
4. Vėlesni – ilginkite po 10 sekundžių. Arbata atlaiko 4–5 užplikymus.
Pastaba: degustacija pagal budistinę tradiciją – trys etapai: įkvėpkite aromato (闻香 – orchidėjos ir vaisiai), įvertinkite spalvą (观色 – smaragdo ryškumas), ragaukite mažais gurkšneliais (品味 – šviežumas ir grįžtantis saldumas).

10. Laikymas:

Laikyti sandarioje taroje, tamsioje ir vėsioje vietoje.
Optimaliai – šaldytuve 0–5°C temperatūroje.
Galiojimo laikas – iki 12 mėnesių.
Atidarius – suvartoti per 1–2 mėnesius.

11. Kaina ir klastotės:

Jiǔhuá fúchá – arbata, kurios populiarumas auga dėl piligriminio turizmo į Jiǔhuáshān. Kaina priklauso nuo rūšies, konkretaus mikrorajono (Huángshíxī, Mǐnyuán – brangesni) ir rinkimo laiko.

Kaip išvengti klastočių:
- Pirkti iš patikimų pardavėjų, turinčių sertifikavimo prekės ženklą „九华佛茶“.
- Atpažinti du stilius: Huángshíxī (kaštonų tipo) ir Mǐnyuán (orchidėjų tipo) – abu yra autentiški.
- Įvertinti formą: plokščia versija – „Budos ranka“ – tiesi ir lygi; spiralinė – tanki ir tamsiai žalia.
- Įvertinti aromatą: orchidėjos ir/arba kaštono – firmos natos. Abiejų nebuvimas kelia įtarimą.
- Atkreipti dėmesį į kilmę: tikras Jiǔhuá fúchá – tik iš Jiǔhuáshān zonos ir gretimų rajonų.

12. Įdomūs faktai:

Arbatos auginimo Jiǔhuáshān pradininkas – Kìm Kёgak (金乔觉), korėjietiškos Silla karalystės princas – viena neįprasčiausių asmenybių kinų arbatos istorijoje. Jis atvyko į Kiniją VIII a. studijuoti budizmo, praleido Jiǔhuáshān 75 metus, po mirties buvo paskelbtas bodhisatvos Dìzàng įsikūnijimu ir pavertė Jiǔhuáshān vienu iš keturių didžiųjų Kinijos budistinių kalnų. Jo iš Korėjos atsivežta ir pasodinta arbata – gyvas korėjiečių ir kinų kultūrinio mainų paveldas.
Zhōu Bìdà vertinimas „味敌北苑“ – „skoniu nenusileidžia Běiyuàn“ – tai Sòng laikų aukščiausias arbatos apdovanojimo ekvivalentas. Běiyuàn (北苑) – imperatoriškasis arbatos sodas Fújiàn, gaminęs geriausią „gòngchá“ Sòng dvarui. Prilyginti kalnų arbatą iš Jiǔhuáshān imperatoriškajai – reiškė pripažinti jos absoliutų tobulumą.
Lǐ Shízhēn (李时珍, 1518–1593) – „Běncǎo gāngmù“, didžiausio kinų farmakologijos traktato autorius – atskirai paminėjo Jiǔhuáshān kaip „garsų arbatos gamybos regioną“.
Du stiliai – Huángshíxī (kaštonų) ir Mǐnyuán (orchidėjų) – gaminami iš tos pačios žaliavos tame pačiame kalne, tačiau skiriasi dėl konkretaus šlaito mikroklimato ir technologijos niuansų. Tai retas „vidinio kalno“ stilistinės įvairovės pavyzdys.
Jiǔhuáshān arbatos sodai faktiškai yra „natūraliai ekologiški“: visiška pramoninės taršos, kenkėjų ir pesticidų poreikio stoka. Budistinis kalnas sukūrė idealias ekologines sąlygas arbatai auginti.

13. Palyginimas su kitomis „budistinėmis“ ir Ānhuī žaliosiomis arbatomis:

Jìng Shān Chá (径山茶): Iš Zhèjiāng. Taip pat „budistinė arbata“ iš čán vienuolyno, taip pat susijusi su arbatos ceremonijos istorija. Jìngshān – „japoniškos arbatos ceremonijos gimtinė“; Jiǔhuáshān – „bodhisatvos Dìzàng arbata“. Stiliumi: Jìngshān – labiau susukta ir kaštonų-orchidėjų; Jiǔhuá – plokštesnė, „Budos rankos“ formos.
Huángshān Máo Fēng (黄山毛峰): Vietinis iš pietų Ānhuī. Kaitinimo tipo „žvirblio liežuvėlis“ su orchidėjų aromatu. Máo Fēng – komerciškai sėkmingesnis ir „elegantiškesnis“; Jiǔhuá – „dvasiniškesnis“, su budistine aura.
Yǒngxī Huǒqīng (涌溪火青): Iš Jīngxiàn apskrities, taip pat Ānhuī. Perlinė arbata su abrikosų poskoniu. Radikaliai kitoks stilius: Huǒqīng – apvalios granulės, 20 valandų džiovinimas; Jiǔhuá – plokščios „Budos rankos“, standartinis kaitinimo džiovinimas.
Éméishān Zhúyèqīng (峨眉竹叶青): Iš Éméi kalno – taip pat budistinės šventovės (bodhisatva Pǔxián). Abi – „budistinės kalnų arbatos“, tačiau iš skirtingų provincijų ir su skirtingu stiliumi: Zhúyèqīng – plokščias „bambuko lapas“; Jiǔhuá – plokščia „Budos ranka“.

Apibendrinant:

Jiǔhuá fúchá – arbata, kurioje budistinis šventumas, korėjiečių ir kinų istorija bei Ānhuī meistriškumas susiliejo Devynių žiedų kalno šlaituose. Korėjiečių princas-vienuolis, atvežęs arbatos sėklų daugiau nei prieš tūkstantį metų; Sòng mokslininkas, prilyginęs kalnų arbatą imperatoriškajai; plokšti „Budos rankos“ pavidalo lapeliai, skleidžiantys orchidėjų-kaštonų aromatą tyriausiame smaragdo antpile – visa tai daro Jiǔhuá fúchá viena dvasiškai turtingiausių Kinijos arbatų. Tai meditacijos ir susikaupimo arbata – skirta tiems, kurie puodelyje ieško ne tik skonio, bet ir tylos.