Nanchuan žalioji arbata · new.thetea.app

Nanchuan žalioji arbata (南川绿茶, Nánchuān lǜchá) – „Žalioji Nančuanio arbatos srities arbata“ – žalioji arbata iš Nančuanio rajono (南川区, Nánchuān Qū), priklausančio centrinio valdymo Čongčingo miestui (重庆市), auganti Jinfó kalno (金佛山, Jīnfóshān, „Auksinis Budos kalnas“, 2238 m) šlaituose – UNESCO pasaulio paveldo objekte (nuo 2014 m., priklauso „Kinijos pietų karstiniams kraštovaizdžiams“), nacionaliniame gamtos rezervate ir viename didžiausių KLR biologinės įvairovės centrų (daugiau nei 5000 augalų rūšių, daugiau kaip 500 stuburinių). Nančuanio arbatos tradicija skaičiuoja daugiau nei 1700 metų – nuo Ba tautos (巴人, Bā rén) duoklės Džou dinastijos dvarui iki Penkių dinastijų „Arbatos kronikos“ (《茶谱》, Chá Pǔ, V a.), kurioje užfiksuota: „涪州出三般茶，宾化最上“ – „Fudžou gamina trijų rūšių arbatą; iš [Binhua apskrities = Nančuanio] – geriausia“. Aminorūgščių – 4,3 % (dvigubai daugiau nei žaliosios arbatos vidurkis), seleno (Se) – ≥0,3 mg/kg aukščiausios rūšies arbatoje, 260 miglos dienų per metus. Aukščiausioji rūšis – „Jīnfó Yùcuì“ (金佛玉翠, Jīnfó Yùcuì, „Auksinio Budos nefrito žaluma“), 5000–10 000 juanių/kg. Keturis kartus pelnė „Dešimties geriausių Čongčingo arbatų“ titulą (重庆市十大名茶, nuo 2008 m.). Iki 2024 m. – 134 500 mu plantacijų, bendra pramonės vertė – 1,23 mlrd. juanių.

1. Klasifikacija ir Kilmė:

Tipas: Žalioji arbata (绿茶, lǜchá), nefermentuota. Technologija – kepimas, po to džiovinimas medžio anglimi. Išleidžiama trijų formų: tiesi (紧直形, jǐn zhí xíng) – aukščiausiajai rūšiai „Jīnfó Yùcuì“, antakio formos (眉形, méi xíng) – pirmajai rūšiai, masinė kepinta (大宗炒青, dàzōng chǎoqīng) – antrajai rūšiai ir bazinio lygio produkcijai.
Kategorija: KLR geografinės nuorodos produktas (全国农产品地理标志产品, 2012 m.). Keturis kartus nugalėjo „Dešimties geriausių Čongčingo arbatų“ reitinge (重庆市十大名茶, nuo 2008 m.). Aukso medalis Ženevos tarptautinėje maisto produktų parodoje (日内瓦国际食品博览会金奖, 1987 m. – Nančuanio raudonoji arbata). Pirmoji vieta tarp visų Kinijos eksportuojamų raudonųjų arbatų (全国外销第一名, 1980 m.). Rajonui suteiktas „KLR arbatos bazės“ statusas (全国茶叶基地县, 1970 m.).
Kilmė: Kinija, centrinio valdymo Čongčingo miestas (重庆市), Nančuanio rajonas (南川区). 29 valsčiai. Geografinės koordinatės: 106°54′–107°27′ rytų ilgumos, 28°46′–29°30′ šiaurės platumos. Branduolys: šiauriniai miesteliai – Daguanas (大观镇, Dàguān Zhèn), Singlongas (兴隆镇, Xīnglóng Zhèn), Muliangas (木凉镇, Mùliáng Zhèn), Hetu (河图镇, Hétú Zhèn), Čianfengas (乾丰镇, Qiánfēng Zhèn) – 750–1200 m aukštyje, debesų juostoje, seleno (Se) turinčiose dirvose.
Branduolio geografinės koordinatės: Apytiksliai 29°10′ š. pl., 107°10′ r. ilg.

2. Istorija ir Kultūrinė Reikšmė:

Istorija:

Šang–Džou – Ba tauta (商周, ~XI–III a. pr. Kr.). Ba tauta (巴人), gyvenusi Jangdzės aukštupio baseine, teikė arbatą Džou dvarui kaip duoklę. Nančuanis pateko į Ba gyvenvietės zoną – vieną seniausių arbatos auginimo teritorijų pasaulyje.

Lu Ju ir „Arbatos kanonas“ (陆羽, 《茶经》, VIII a.). „Arbatos tėvas“ Lu Ju (陆羽, Lù Yǔ) užfiksavo: „巴山峡川有两人合抱“ – „Ba kalnų tarpekliuose esama [arbatmedžių], kuriuos apglėbti gali tik du žmonės“. Manoma, kad kalbama apie senovinius Jinfó kalno arbatmedžius – iki šių dienų jo masyve išliko apie 2000 laukinių arbatmedžių (Camellia nanchuanica), didžiausiam iš jų – spėjama iki 2700 metų.

„Arbatos kronika“ (《茶谱》, V a. / Penkios dinastijos). Mao Venši (毛文锡, Máo Wénxī) užrašė: „涪州出三般茶，宾化最上“ – „Fudžou gamina trijų rūšių arbatą; iš [Binhua apskrities = Nančuanio] – geriausia“. Vienas seniausių datuotų regiono, kaip arbatos augintojo, paminėjimų.

XX a. 3-iasis dešimtmetis – eksportas. Nančuanio raudonoji arbata buvo eksportuojama į Rusiją ir Japoniją, žalioji – į Europą ir JAV. Rajonas buvo integruotas į tarptautinę arbatos prekybą.

1970–1987 – viršūnė. 1970 m.: Nančuanis gauna „KLR arbatos bazės“ statusą (全国茶叶基地县). 1980 m.: Nančuanio raudonoji arbata užima pirmąją vietą tarp Kinijos eksportuojamų raudonųjų arbatų. 1984 m.: pirmoji vieta Prekybos ministerijos konkurse. 1987 m. – tarptautinio pripažinimo viršūnė: aukso medalis Ženevos tarptautinėje maisto produktų parodoje už raudonąją arbatą.

1990 – „Jīnfó Yùcuì“. Sukuriama aukščiausios kokybės linija „金佛玉翠“ (Jīnfó Yùcuì, „Auksinio Budos nefrito žaluma“) – aukščiausios rūšies žalioji arbata, pasirinkusi tiesią formą, rankų darbą ir seleno turinčią žaliavą.

2008–2024. Keturis kartus pelnė „Dešimties geriausių Čongčingo arbatų“ titulą (nuo 2008 m.). Geografinė nuoroda (2012 m.). Iki 2024 m.: 134 500 mu plantacijų (~8967 ha), bendra vertė – 1,23 mlrd. juanių. Poetinis sinonimas: „金佛山珍“ (Jīnfó Shānzhēn, „Auksinio Budos kalno brangenybė“).

Pavadinimas:
- „Nančuanis“ (南川, Nánchuān) – „Pietų upė“ – administracinis rajonas Čongčinge, esantis prie pietinės Jinfó kalno papėdės.
- „Lǜchá“ (绿茶, Lǜchá) – „Žalioji arbata“ – tiesioginė nuoroda į kategoriją.
- Aukščiausioji rūšis: „Jīnfó Yùcuì“ (金佛玉翠) – „Auksinio Budos nefrito žaluma“ – tiesioginė aliuzija į Jinfó kalną ir nefrito žalumo jaunų ūglių spalvą.
Kultūrinė reikšmė: Jinfó kalnas – „Auksinis Budos kalnas“ – pavadinimą gavo nuo vakarinės žaros: vasaros ir rudens vakarais, kai saulės spinduliai krenta ant daugiasluoksnių uolėtų skardžių, kalnas spindi auksine šviesa, „lyg auksinis Buda, spinduliuojantis nesuskaičiuojamus spindulius“. UNESCO pasaulio paveldo objektas (nuo 2014 m.), Jinfó kalnas įeina į „Kinijos pietų karstinių kraštovaizdžių“ seriją ir pripažintas vienu svarbiausių planetos biologinės įvairovės centrų. Arbata nuo šio kalno – „šventasis Auksinio Budos gėrimas“, įsisavinęs budistinę „čania ir arbatos vieno skonio“ simboliką (茶禅一味, „arbata ir čianas – vienas skonis“). Jinfó kalne taip pat auga „Penki unikalūs [augalai]“ (金佛山五绝): laukiniai arbatmedžiai, kvadratinis bambukas (方竹), sidabrinė eglė (银杉, Cathaya argyrophylla), ginkmedis ir medinis rododendras.

3. Botaninis Aprašymas ir Žaliava:

Veislė / Kultivaras: Du pagrindiniai klonai: Fuding Dabai Cha (福鼎大白茶, Fúdǐng Dàbái Chá) – standartinis didelio derlingumo kultivaras, ir Baju Tezao (巴渝特早, Bāyú Tèzǎo, „Itin ankstyvasis Baju“) – belapis itin ankstyvas klonas, sukurtas Čongčingo sąlygoms. Papildomai – vietinės populiacinės veislės (群体种, qúntǐ zhǒng), senovinių arbatmedžių palikuonys. Biocheminis profilis: aminorūgščių – 4,3 %, polifenolių – 30,35 %. Jinfó kalno teritorijoje taip pat išliko apie 2000 laukinių Camellia nanchuanica medžių – endeminės stambialapės rūšies, kuri yra nacionalinis saugomas pirmos kategorijos augalas.
Rūšys:
- „Jīnfó Yùcuì“ (金佛玉翠, specialioji rūšis): Vienas pumpuras + vienas lapelis pradinėje stadijoje (一芽一叶初展). Rankų apdorojimas „dešimties rankos technikų“ metodu (十大手法, shí dà shǒufǎ). Forma – „bambuko lapas“ (竹叶形). Kaštonų aromatas su „švelnia“ nata. Se ≥0,3 mg/kg. Kaina: 5000–10 000 juanių/kg.
- Pirmoji rūšis (一级): Vienas pumpuras + du lapeliai. Antakio formos. Tankus, ilgai išliekantis skonis. Pagrindas vasaros–rudens arbatai.
- Antroji rūšis (二级): Vienas pumpuras + du–trys lapeliai. Masinė kepinta forma.

4. Terroir ir Auginimo Ypatumai:

Klimatas: Subtropinis drėgnas musoninis (亚热带湿润季风气候). Vidutinė metinė temperatūra – 15,1 °C (Jinfó kalno viršūnėje vasarą – vos ~17 °C, kai Čongčinge ~28 °C). Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1185 mm. Svarbiausias rodiklis – 260 miglos dienų per metus (雾日260天). Santykinė drėgmė – 90 %. Vyrauja išsklaidyta šviesa. Paros temperatūros svyravimas – daugiau nei 10 °C. Tokios sąlygos sukuria išskirtinai lėtą ūglių augimo aplinką ir intensyvų aminorūgščių kaupimąsi.
Aukštis: 600–1200 m. Gamybos branduolys – 750–1200 m, „debesų juostoje“ (云雾带, yúnwù dài). Jinfó kalnas – rytinis Daluo kalnagūbrio (大娄山) galas, pagrindinė viršūnė Fengčuilingas (风吹岭) – 2238 m (arba 2251 m pagal kai kuriuos šaltinius).
Dirvožemiai: Silpnai rūgštūs purpuriniai dirvožemiai (紫色土, zǐsè tǔ) ir geltonžemiai (黄泥土, huángnítǔ), pH 4,5–6,5. Pamatinė uoliena – permo periodo klintys. Organinės medžiagos – gausiai. Pagrindinis ypatumas: vietomis seleno (Se) kiekis viršija 1 ppm – Nančuanio rajonas pripažintas didžiausia seleno dirvožemių zona Čongčinge (daugiau nei pusė teritorijos). Selenas – esminis mikroelementas, kurio trūksta daugelyje arbatos regionų.
Vandens ištekliai: Upės prasideda Jinfó kalne ir įteka į Jangdzę bei Udzjiangą. Vandens kokybė aukšta, kai kurie šaltiniai turi stroncio (Sr) mineralinio vandens standarto lygiu.
Ekologija: Miškingumas – 51 %. Nulinė pramoninė tarša branduolio zonoje. Jinfó kalno biologinė įvairovė (daugiau nei 5000 augalų rūšių, įskaitant 181 endemiką, egzistuojantį tik čia; daugiau kaip 500 stuburinių rūšių) užtikrina natūralią biologinę apsaugą nuo kenkėjų, sumažindama pesticidų poreikį iki nulio aukščiausiajai rūšiai.

5. Gamybos Technologija:

Technologijoje derinami rankiniai metodai aukščiausiajai rūšiai ir mechanizacija masinėms rūšims. „Jīnfó Yùcuì“ taikomas metodas „十大手法“ (shí dà shǒufǎ, „dešimt rankos technikų“: „paimti, purtyti, pakišti, spausti, traukti…“), analogiškas Lianjungango Junvu metodui. Šiuolaikinėje gamyboje integruota dirbtinio intelekto (DI) kepimo temperatūros kontrolė.

Paskleidimas (摊放, tānfàng): Iki 8 valandų – pastebimai ilgiau nei daugumos žaliųjų arbatų. Ilgas paskleidimas esant didelei drėgmei (90 %) skatina išankstinį fermentinį baltymų skaidymą ir laisvųjų aminorūgščių kaupimąsi.
„Žalumos žudymas“ (杀青, shāqīng): 130 °C. Metodas – „mėtymas ir purtymas“ (抛抖, pāo dǒu) – didelis vartymo dažnis apsaugo nuo pridegimo ir užtikrina vienodą fiksaciją.
Sukimas (揉捻, róuniǎn): Lengvas presavimas, 4–8 minutės. Pažeidžia ląstelių membranas geresniam ekstrahavimui, formuoja pradinę formą.
Pirminis džiovinimas (初烘, chū hōng): Karštu oru. Drėgmės sumažinimas iki ~15–20 %.
Pakartotinis džiovinimas (复烘, fù hōng): Tarpinė stadija drėgmei išlyginti.
Galutinis džiovinimas medžio anglimi (木炭烘焙, mùtàn hōngbèi): Iki drėgmės kiekio ≤7 %. Medžio anglis suteikia minkštą infraraudonąjį kaitinimą, sustiprinantį kaštonų aromatą be „pridegusių“ natų, būdingų tiesioginei liepsnai.

„Jīnfó Yùcuì“: griežtas pesticidų ir cheminių trąšų draudimas. DI sistema realiu laiku kontroliuoja temperatūrą, koreguodama kepimo režimą pagal lapo drėgmės ir temperatūros jutiklių duomenis.

6. Organoleptinės Savybės:

Sauso lapo išvaizda: Aukščiausioji rūšis: tiesūs, tankūs arbatos lapeliai, žali su gausiu pūkeliu, „kaip bambuko lapai“ (紧直绿润, jǐn zhí lǜ rùn). Pirmoji rūšis: antakio formos (眉形), kompaktiški. Masinė: kepinta žalia masė.
Sauso lapo aromatas: Kaštoninis (栗香, lìxiāng) – pagrindinis, šiltas, ilgai išliekantis. Aukščiausios rūšies – papildoma „švelni“ nata (嫩香, nèn xiāng), gaivi ir šiek tiek pieniška. Masinių rūšių – švarus (清香, qīng xiāng).
Užpilo aromatas: Kaštoninis-šiltas, atsiskleidžia dviem etapais: pirmasis – ryškus „riešutų smūgis“, antrasis – minkšta žolinė banga su lengvu saldumu. Aromato išliekamumas – 5–6 užpylimai aukščiausiajai rūšiai.
Skonis: Šviežias (鲜爽, xiān shuǎng) – 4,3 % aminorūgščių (dvigubai daugiau nei vidurkis.) suteikia ryškų „umami“ profilį. Tankus (醇厚, chún hòu) – didelis vandenyje tirpių medžiagų kiekis (≥35 %). Saldumo poskonis – ilgai išliekantis, su ilgu „pieniškai saldžiu“ finalu. Kartumas ir aštrumas – minimalūs dėl mažo polifenolių ir aminorūgščių santykio.
Užpilo spalva: Švelni žalia, ryški (嫩绿明亮, nèn lǜ míng liàng). Skaidri, su lengviausiu geltonu tonu šviesoje.
Arbatos dugnas (užplikytas lapas): Geltonai žalias, vienalytis, lapeliai atsiveria „puokštėmis“ (芽叶成朵, yá yè chéng duǒ) – tai atsargaus rinkimo ir apdorojimo požymis.

7. Cheminė Sudėtis:

Aminorūgštys (氨基酸): 4,3 % – dvigubai daugiau nei vidutinis žaliosios arbatos rodiklis (~2–3 %). Pagrindinis komponentas – L-teaninas (L-茶氨酸). Didelį kiekį lemia trys veiksniai: 260 miglos dienų (išsklaidyta šviesa slopina fotosintezės metu vykstantį teanino virsmą katechinais), paros temperatūros svyravimas >10 °C (žema nakties temperatūra lėtina aminorūgščių katabolizmą) ir seleno turinčios dirvos (Se dalyvauja aminorūgščių metabolizme).
Polifenoliai (茶多酚): 30,35 % – vidutiniškai aukštas rodiklis. Katechinų profilis subalansuotas: pakankamas „kūniškumas“ be per didelio aštrumo.
Vandenyje tirpios medžiagos (水浸出物): ≥35 % – didelis užpilo „sodrumas“, daugkartinis užplikomumas.
Selenas (Se, 硒): ≥0,3 mg/kg aukščiausioje rūšyje. Iš Jinfó kalno seleno turinčių dirvožemių (vietomis Se >1 ppm). Selenas – esminis mikroelementas, turintis antioksidacinį, imunomoduliacinį ir skydliaukę saugantį poveikį.
Kofeinas (咖啡碱): Orientaciniai 3,0–4,0 % – vidutinis, tipiškas žaliajai arbatai.
Vitaminai: C, B₁, B₂, E, K. Vitaminas C išlieka dėl švelnaus apdorojimo.
Mineralinės medžiagos: K, Mg, Mn, Zn, F, Se. Stroncis (Sr) – nedidelis kiekis iš kalnų vandens šaltinių.

8. Naudingos Savybės:

Antioksidacinis poveikis: Polifenoliai (30,35 %) + selenas – dviguba antioksidacinė sistema. Selenas yra glutationo peroksidazės – vieno pagrindinių antioksidacinės apsaugos fermentų – kofaktorius.
Tonizuojantis poveikis: Kofeinas + L-teaninas – švelnus, ilgalaikis tonusas be nerimo.
Imuniteto palaikymas: Aminorūgštys (4,3 %) + selenas. Teaninas skatina γ-δ T-limfocitų proliferaciją. Selenas palaiko užkrūčio liaukos funkciją ir antikūnų gamybą.
Skydliaukės palaikymas: Selenas – deiodinazių, fermentų, konvertuojančių tiroksiną (T₄) į trijodtironiną (T₃), komponentas. Reguliarus Se turinčios arbatos vartojimas gali būti naudingas regionuose, kur trūksta seleno.
Lipidų apykaitos palaikymas: Katechinai (pirmiausia EGCG) skatina riebalų oksidaciją ir cholesterolio profilio normalizavimą.
Pažintinės funkcijos: L-teaninas gerina dėmesį ir darbinę atmintį, skatina smegenų α bangas.
Dantų emalio apsauga: Fluoras iš arbatos lapų turi karieso profilaktinį poveikį.

9. Užplikymas:

Vandens temperatūra: 80–85 °C pirmajai ir antrajai rūšims. Aukščiausiajai rūšiai „Jīnfó Yùcuì“ – 75 °C (švelni žaliava reikalauja tausojančio režimo).
Arbatos kiekis: 3 g 150 ml (santykis 1:50).
Indai:
- Stiklinė stiklinė (玻璃杯): Optimalu „Jīnfó Yùcuì“ – stebėti, kaip atsiveria „bambuko lapai“.
- Gaivanis (盖碗): Pirmajai ir masinėms rūšims – kontroliuojami trumpi užpylimai.
Procesas (stiklinė stiklinė, aukščiausioji rūšis):
1. Įkaitinkite stiklinę verdančiu vandeniu, išpilkite.
2. Įpilkite vandens (75 °C) 7/10 stiklinės tūrio.
3. Suberkite arbatą „viršutiniu“ metodu (上投法, shàng tóu fǎ – pirmiausia vanduo, po to arbata).
4. Pirmoji užplikymo trukmė – 30 sekundžių.
5. Kiekvienam paskesniam užpylimui pridėkite +15 sekundžių.
6. Atlaiko 4–5 vandens pylimus.
Procesas (gaivanis, pirmoji rūšis):
1. Įkaitinkite gaivanį ir čahai.
2. Suberkite 3–4 g arbatos. Skalavimas – 5 sekundės, nupilkite.
3. Pirmasis užpylimas – 15–20 sekundžių.
4. Kiekvienam paskesniam – +5 sekundės.
5. Atlaiko 6–8 užpylimus.

10. Laikymas:

Sąlygos: Hermetiška pakuotė, šaldytuvas 0–5 °C. Pageidautina – vakuuminė arba azoto pakuotė.
Nauja arbata: „Poilsis“ 1–2 savaites po gamybos aromatui stabilizuoti.
Arbatos priešai: Drėgmė, šviesa, šiluma, pašaliniai kvapai. Se turinti arbata ypač jautri oksidacijai – laikykite griežtai hermetiškai.
Galiojimo laikas: Sandarioje pakuotėje 0–5 °C temperatūroje – iki 18 mėnesių.

11. Kaina ir Klastotės:

Kainos orientyrai:
- „Jīnfó Yùcuì“ (金佛玉翠, aukščiausioji rūšis): 5000–10 000 juanių/kg – aukščiausios kokybės lygis, prilygstantis elitiniams Longdžingams.
- Pirmoji rūšis (一级): 800–2000 juanių/kg.
- Masinė (二级): Prieinama, kasdienė.
Kaip išvengti klastočių:
- Pirkite su geografinės nuorodos ženklu „南川绿茶“ – oficialiu apsaugos ženklu.
- Tikras „Jīnfó Yùcuì“ – tiesūs, tankūs arbatos lapeliai, „bambuko lapo“ formos, žali su pūkeliu. Dideli ar purūs lapeliai – sukeitimo požymis.
- Patikrinkite aromatą: ilgai išliekantis kaštoninis su „švelnia“ nata. Aromato nebuvimas ar „žolinis“ aštrumas – įtartini.
- Įvertinkite užpilą: švelniai žalias, ryškus, skaidrus. Drumstas ar tamsus užpilas – nukrypimas.
- Įtartinai žema kaina: „Jīnfó Yùcuì“ negali kainuoti žymiai mažiau nei 5000 juanių/kg.

12. Įdomūs Faktai:

UNESCO kalnas. Jinfó kalnas – „Auksinis Budos kalnas“ – UNESCO pasaulio paveldo objektas (karstiniai kraštovaizdžiai, 2014 m.). Daugiau nei 5000 augalų rūšių, 181 endemikas, įskaitant „Penkis unikalius“ (五绝): laukinius arbatmedžius, kvadratinį bambuką, sidabrinę eglę, ginkmedį, medinį rododendrą. Nanchuan žalioji arbata – viena iš nedaugelio pasaulyje arbatų, auganti ant kalno, įtraukto į UNESCO registrą.
Lu Ju ir „du apglėbimai“. „巴山峡川有两人合抱“ – milžiniškų arbatmedžių aprašymas „Arbatos kanone“, spėjama, susijęs su Jinfó kalnu, kur ir šiandien auga apie 2000 laukinių Camellia nanchuanica medžių, didžiausiam iš jų – iki 2700 metų.
„Iš Binhua – geriausias“ (V a.). Mao Venši Penkių dinastijų „Arbatos kronikoje“ (《茶谱》) užfiksavo Nančuanį (=Binhua) kaip geriausią iš trijų Fudžou arbatos rajonų – vienas seniausių rašytinių regiono arbatos liudijimų.
Ženevos auksas (1987 m.). Nančuanio raudonoji arbata laimėjo aukso medalį Ženevos tarptautinėje maisto produktų parodoje – tarptautinio pripažinimo viršūnė. Įdomu tai, kad išgarsėjo raudonoji arbata, o vėliau prekės ženklas „pasisuko“ link žaliosios.
4,3 % aminorūgščių – „miglos paslaptis“. Aminorūgščių kiekis dvigubai didesnis nei vidutinis žaliosios arbatos lygis – 260 miglos dienų, 90 % drėgmės ir seleno dirvožemių rezultatas. Išsklaidyta šviesa slopina teanino virtimą katechinais, išsaugodama „umami“ profilį.
DI kontrolė + „dešimt rankos technikų“. Šiuolaikinė „Jīnfó Yùcuì“ gamyba derina tradicines rankų technikas (十大手法, paveldėtas iš Lianjungango meistrų) su dirbtiniu intelektu, realiu laiku kontroliuojančiu kepimo temperatūrą – viena technologiškiausių arbatos linijų Pietvakarių Kinijoje.
„金佛山珍“ – „Auksinio Budos kalno brangenybė“. Poetinis Nanchuan žaliosios arbatos sinonimas, atspindintis jos kilmę nuo pasaulinės reikšmės kalno.

13. Palyginimas su Kitomis Žaliosiomis Arbatomis:

Mengdin Gan Lu (蒙顶甘露, Méngdǐng Gānlù): Klasikinė Sičuano žalioji arbata, taip pat iš kalnų regiono (Mengdin, 1456 m). Forma – susukta, aromatas – kaštoninis. Nanchuan žalioji arbata skiriasi: didesniu Se kiekiu, tiesesne forma aukščiausioje rūšyje, 260 dienų migla (palyginti su ~300 saulėtų dienų Mengdine).
Čongčingo Junčuan Siuja (重庆永川秀芽, Yǒngchuān Xiùyá): Kitas garsi Čongčingo žalioji arbata. „Elegantiškas pumpuras“ iš Junčuanio – spygliuko formos, gaivus profilis. Nanchuan žalioji arbata tankesnė, ryškesnio kaštoninio aromato ir su Se premija.
Enši Ju Lu (恩施玉露, Ēnshī Yùlù): Vienintelė pagrindinė Kinijos garinta žalioji arbata (iš gretimo Hubėjaus). Taip pat Se arbata (Enši – vienas didžiausių Se regionų pasaulyje). Skirtumas – technologija: Enši Ju Lu garinama (蒸青), o Nanchuan kepama (炒青) ir džiovinama anglimi, kas suteikia šiltesnį, „kaštoninį“ profilį vietoje „žolinio-gaivaus“.
Fengang Fusi Fusė Ča (凤冈富锌富硒茶, Fènggāng Fùxīn Fùxī Chá): Guidžou Se-Zn arbata, tiesioginė konkurentė „seleno“ nišoje. Abi – kalnų žaliosios arbatos su Se, tačiau Nanchuan žalioji arbata turi turtingesnę istoriją (Lu Ju, „Arbatos kronika“) ir UNESCO terroir.

Baigiant:

Nanchuan žalioji arbata – arbata nuo „Auksinio Budos kalno“, kalno, įtraukto į UNESCO registrą: 260 miglos dienų, seleno dirvožemiai, 4,3 % aminorūgščių, džiovinimas medžio anglimi ir „dešimt rankos technikų“ kontroliuojamos dirbtinio intelekto. Nuo Penkių dinastijų „Arbatos kronikos“ V amžiuje iki Ženevos aukso 1987 m., nuo raudonosios arbatos Rusijai iki žaliosios „Auksinio Budos nefrito žalumos“ už 10 000 juanių/kg – pusantro tūkstančio metų arbatos tradicijos, vainikuotos šiuolaikiniu sinonimu „金佛山珍“ – „Auksinio Budos kalno brangenybė“.

Ši arbata – tiems, kurie ieško žaliosios arbatos su „kūnu“: tankios, gaivios, su ryškiu „umami“ profiliu ir papildoma organinio seleno premija. Ir tiems, kuriems svarbu žinoti, kad puodelis jų rankose – 260 miglos dienų ant kalno, kurį visas pasaulis pripažino vertu apsaugos, rezultatas.