Šou Gong Ča · new.thetea.app

Šou Gong Ča – tai bendras pavadinimas rankomis pagamintoms arbatoms, priešingai nei arbatoms, pagamintoms naudojant mechanizuotą įrangą. Šis terminas pabrėžia tradicinius arbatos gamybos metodus, perduodamus iš kartos į kartą ir vertinamus už meistriškumą, dėmesį detalėms bei unikalias savybes, kurias rankų darbas suteikia galutiniam produktui.

Pagrindinės rankomis gamintos arbatos savybės:

Meistriškumas ir tradicijos: Šou Gong Ča gamyba grindžiama giliomis žiniomis ir ilgamete arbatos meistrų patirtimi. Tradicinės technikos ir įgūdžiai, dažnai šeimos paslaptys, perduodamos iš kartos į kartą, čia atlieka lemiamą vaidmenį.
Dėmesys detalėms: Kiekviename rankinės arbatos gamybos etape skiriamas itin atidus dėmesys. Arbatos lapelių atranka, temperatūros ir drėgmės kontrolė vystymo metu, vyniojimas, fermentacija (oksidacija) ir džiovinimas – visi procesai atliekami labai tiksliai ir meistro intuityviai suprantant.
Unikalumas: Kadangi rankų darbas apima daug kintamųjų, įskaitant orą, arbatos lapelio savybes ir kiekvieno gamintojo meistriškumo niuansus, kiekviena Šou Gong Ča partija gali pasižymėti unikaliomis skonio, aromato ir išvaizdos savybėmis.
Kokybė: Dažnai manoma, kad rankų darbas leidžia pagaminti aukštesnės kokybės arbatą. Meistrai gali kruopščiau atrinkti ir apdoroti geriausius lapelius, tiksliau kontroliuoti procesus ir koreguoti veiksmus priklausomai nuo sąlygų bei žaliavos.
Darbo imlumas ir kaina: Rankinė arbatos gamyba yra imlesnė darbui ir užtrunka ilgiau nei mechanizuota gamyba. Tai paprastai atsispindi didesnėje Šou Gong Ča kainoje.

Šou Gong Ča gamybos etapai (rankų darbas):

Nors konkretūs etapai gali skirtis priklausomai nuo arbatos rūšies (žalioji, baltoji, ulongas, juodoji ir kt.) ir gamybos regiono, bendri rankinės arbatos gamybos etapai yra šie:

Arbatos lapelių skynimas (采摘 - Cǎizhāi):
- Rankinis skynimas yra pagrindinis Šou Gong Ča aspektas. Meistrai atrenka tik tam tikro tipo pumpurus ir lapelius, dažnai vadovaudamiesi „skynimo standartais“, pvz., „vienas pumpuras ir du lapeliai“ arba „vienas pumpuras ir trys lapeliai“.
- Rankinis skynimas leidžia pasirinkti tik geriausius, brandos piko sulaukusius lapelius, išvengiant pažeistų ar netinkamų.
Vytinimas (萎凋 - Wěidiāo):
- Lapeliai plonu sluoksniu paskleidžiami ant bambukinių padėklų arba audinio ir paliekami vysti saulėje arba pavėsyje.
- Vystymo metu lapeliai praranda drėgmę ir tampa lankstesni, pasiruošdami tolesniam apdorojimui. Rankinėje gamyboje meistrai nuolat kontroliuoja vystymo procesą, liesdami lapelius ir reguliuodami sąlygas priklausomai nuo oro bei arbatos rūšies.
Minkymas/Vyniojimas (揉捻 - Róuniǎn):
- Šis etapas ypač svarbus ulongams, juodosioms ir kai kurioms žaliosioms arbatoms. Lapeliai minkomi ir vyniojami rankomis.
- Tradiciškai tai buvo daroma rankomis, ridenant lapelius ant bambukinių demblių arba pintinėse. Minkymas suardo ląstelinę lapelio struktūrą, išskirdamas sultis ir fermentus, skatinančius oksidaciją (fermentaciją). Vyniojimo laipsnis ir būdas lemia arbatos formą ir skonio ekstrakcijos greitį užplikant.
Oksidacija/Fermentacija (发酵 - Fājiào) (juodosioms arbatoms ir ulongams):
- Juodosioms ir kai kurioms ulongų arbatoms po minkymo lapeliai oksiduojami. Jie išdėstomi vėsioje, drėgnoje vietoje, leidžiant fermentams reaguoti su deguonimi.
- Meistrai kontroliuoja temperatūrą, drėgmę ir oksidacijos trukmę, kad pasiektų norimą fermentacijos lygį, lemiantį arbatos spalvą, aromatą ir skonį. Rankinėje gamyboje ši kontrolė dažnai atliekama remiantis patirtimi ir intuicija.
Fiksavimas (杀青 - Shāqīng) (žaliosioms arbatoms):
- Žaliosioms arbatoms, norint sustabdyti oksidaciją, lapeliai „fiksuojami“, paprastai kaitinant. Tradiciškai tai buvo daroma rankiniuose vokuose (didelėse keptuvėse) ant atviros ugnies.
- Meistras nuolat maišo lapelius voke, naudodamas rankas, kad tolygiai juos įkaitintų ir sustabdytų fermentacinius procesus, išsaugodamas žalią spalvą ir šviežią skonį.
Džiovinimas (干燥 - Gānzào):
- Po fiksavimo arba oksidacijos lapeliai džiovinami, kad sumažėtų drėgmės kiekis ir užsifiksuotų skonis bei aromatas. Tradiciškai džiovinimas taip pat galėjo būti atliekamas saulėje, krosnyse arba virš žarijų.
- Rankinėje gamyboje meistrai kruopščiai kontroliuoja džiovinimo procesą, kad išvengtų perdžiovinimo ar nepakankamo džiovinimo, galinčių paveikti arbatos kokybę.
Rūšiavimas ir pakavimas (分级与包装 - Fēnjí yǔ bāozhuāng):
- Po džiovinimo arbata gali būti papildomai rankomis išrūšiuojama, pašalinant stiebelius ar nekokybiškus lapelius. Tada arbata pakuojama.
- Šou Gong Ča atveju pakavimas taip pat dažnai atliekamas rankomis ir gali pabrėžti tradicinį bei amatininkišką produkto pobūdį.

Arbatos rūšys, dažnai gaminamos rankomis:

Daugelis arbatos rūšių gali būti gaminamos tiek rankomis, tiek mašininiu būdu. Tačiau kai kurios arbatos rūšys ypač vertinamos, kai yra pagamintos rankomis, ir istoriškai tradiciškai buvo gaminamos būtent rankomis. Prie jų priskiriamos:

Kinijos arbatos:
- Žaliosios arbatos: Daugelis garsių žaliųjų arbatų, tokių kaip Lóng Jǐng (龙井), Bìluóchūn (碧螺春), Huángshān Máofēng (黄山毛峰), dažnai turi aukštos kokybės rankų darbo versijų.
- Ulongai: Daugelis prestižinių ulongų, ypač Wǔyí kalnų uolų ulongai (武夷岩茶) ir Taivano ulongai, tradiciškai gaminami rankomis, siekiant sudėtingo skonio ir aromato.
- Baltosios arbatos: Aukštos kokybės sidabriniai spygliukai (银针, Yínzhēn) ir baltasis bijūnas (白牡丹, Bái Mǔdān) dažnai renkami ir apdorojami rankomis.
- Geltonosios arbatos: Retos geltonosios arbatos, tokios kaip Jūnshān Yínzhēn (君山银针), beveik visada gaminamos rankomis dėl proceso subtilumo.
- Juodosios arbatos: Kai kurios kiniškos juodosios arbatos rūšys, tokios kaip Diānhóng (滇红), taip pat gali turėti rankų darbo versijų.
Japonijos arbatos:
- Gjokuro (玉露): Aukštos kokybės Gjokuro dažnai gaminamas rankomis, ypač lapelių vyniojimo etape.
- Kabusecha (かぶせ茶): Kai kurios Kabusecha rūšys taip pat gali būti gaminamos rankomis.
Indijos arbatos:
- Dardžilingas: Kai kurie aukštikalnių ulongai ir juodosios Dardžilingo arbatos, ypač pirmojo derliaus (first flush), vertinamos už rankų darbą.

Šou Gong Ča (rankomis gamintos arbatos) privalumai:

Didesnė kokybė (dažnai): Rankų darbas leidžia kruopščiau atrinkti ir apdoroti geriausius lapelius, tiksliau kontroliuoti procesus ir prisitaikyti prie sąlygų. Tai gali lemti aukštesnę arbatos kokybę, pasižyminčią sudėtingesniu, niuansuotu skoniu ir aromatu.
Unikalumas ir individualumas: Kiekviena Šou Gong Ča partija neša konkretaus gamintojo meistriškumo ir gamybos sąlygų įspaudą, todėl kiekviena partija yra unikali.
Tradicijų išsaugojimas: Šou Gong Ča prisideda prie tradicinių arbatos gamybos metodų, kurie yra svarbi daugelio arbatos regionų kultūros paveldo dalis, išsaugojimo.
Gilesnis skonis ir aromatas: Daugelis žinovų mano, kad rankomis gaminta arbata pasižymi gilesniu, sodresniu ir kompleksiškesniu skoniu bei aromatu, palyginti su masinės gamybos arbata.

Šou Gong Ča (rankomis gamintos arbatos) trūkumai:

Didesnė kaina: Rankinės gamybos darbo imlumas lemia, kad Šou Gong Ča paprastai yra brangesnė nei mechanizuota arbata.
Ribotas prieinamumas: Šou Gong Ča gamyba ribojama rankų darbo apimties, todėl ji gali būti mažiau prieinama nei masinės gamybos arbata.
Nevienodumas (tam tikrais atvejais): Nors unikalumas vertinamas, kai kuriais atvejais rankų darbas gali lemti tam tikrą partijų nevienodumą, priešingai nei standartizuota mašininė gamyba.

Kaip atpažinti Šou Gong Ča:

Kaina: Paprastai Šou Gong Ča yra brangesnė nei analogiška mašininės gamybos arbata.
Išvaizda: Dažnai (bet ne visada) Šou Gong Ča gali atrodyti „nelygesnė“ arba „natūralesnė“ nei idealiai tolygi mašininė arbata. Pavyzdžiui, vyniojimas gali būti mažiau vienodas, tačiau tai nėra patikimas požymis.
Pardavėjo/gamintojo informacija: Patikimiausias būdas – pardavėjo ar gamintojo pateikiama informacija. Ieškokite aprašymo, kuriame pabrėžiama „rankinė gamyba“ (手工, Shǒugōng, Handmade). Sąžiningi pardavėjai, besispecializuojantys kokybiškoje arbatoje, dažnai nurodo, ar arbata buvo gaminta rankomis.
Degustacija: Patirtis ir degustacija gali padėti atskirti Šou Gong Ča. Dažnai ji pasižymi sudėtingesniu ir sodresniu skonio profiliu.

Kur įsigyti Šou Gong Ča:

Specializuotos arbatos parduotuvės: Parduotuvėse, kurios specializuojasi kokybiškos arbatos, ypač kiniškos, japoniškos ar indiškos arbatos, dažnai galima rasti Šou Gong Ča.
Internetinės parduotuvės: Daugelis internetinių arbatos parduotuvių siūlo Šou Gong Ča. Svarbu rinktis patikimus pardavėjus.
Arbatos fermos ir gamintojai: Kai kurios arbatos fermos ir gamintojai parduoda savo produkciją tiesiogiai, dažnai siūlydami Šou Gong Ča.
Arbatos mugės ir festivaliai: Arbatos mugėse ir festivaliuose galima rasti Šou Gong Ča gamintojų ir pardavėjų.

Išvada:

Šou Gong Ča – tai ne šiaip arbata, tai menas ir tradicija. Tai meistriškumo, kantrybės ir gilios pagarbos arbatos lapeliui rezultatas. Nors ji gali būti brangesnė ir mažiau prieinama, daugeliui arbatos žinovų unikalus skonis, aromatas ir už kiekvieno puodelio slypinti istorija daro Šou Gong Ča neįkainojama. Jei norite gilintis į arbatos pasaulį ir įvertinti tradicinės gamybos meistriškumą, Šou Gong Ča yra puikus pasirinkimas.

12. Įdomūs faktai: Brangiausia pasaulyje arbata – Dà Hóng Páo (大红袍) iš motininių krūmų Wǔyí kalnuose – gaminama išimtinai rankomis ir kainuoja daugiau nei 1 mln. JAV dolerių už kilogramą. Japonijoje yra meistrų – „gyvųjų nacionalinių vertybių“, kurių meistriškumas arbatos gamyboje pripažintas valstybiniu lygmeniu. Kai kurios rankinės arbatos gamybos technikos laikomos paslaptyje ir perduodamos tik šeimos nariams. 1 kg aukščiausios rūšies gatavos arbatos pagaminti gali prireikti iki 80 000 rankinio pumpurų skynimo kartų. Imperatoriškoje Kinijoje egzistavo specialios skynėjos merginos, kurios arbatą rinko tik su šilkinėmis pirštinėmis, kad nepažeistų gležnų pumpurų. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad meistro rankų vibracijos vyniojant veikia arbatos lapelio ląstelių struktūrą, sukurdamos unikalų skonio profilį.

Apibendrinant: Šou Gong Ča yra arbatos meno viršūnė, kur kiekvienas lapelis pereina per meistro rankas, sugerdamas jo patirtį, intuiciją ir meilę amatui. Tai ne tik gėrimas, bet ir kultūros paveldas, įkūnijantis tūkstantmetes tradicijas bei žmogaus ir gamtos harmonijos filosofiją. Masinės gamybos ir standartizacijos epochoje rankomis gaminta arbata primena individualaus meistriškumo, kantrybės ir dėmesio detalėms vertę.

Rinkdamiesi Šou Gong Ča, mes ne tik įsigyjame aukščiausios kokybės produktą – mes palaikome unikalių žinių ir tradicijų, kurios gali išnykti besivaikant efektyvumo ir pelno, išsaugojimą. Kiekvienas tokios arbatos puodelis – tai galimybė prisiliesti prie gyvos istorijos, pajusti ryšį su praeities ir dabarties meistrais bei patirti tikrą malonumą nuo gėrimo, sukurto su siela ir meistriškumu.

11. Kaina ir klastotės: Šou Gong Ča kaina yra gerokai aukštesnė nei mašininio analogo – nuo 50 iki 5000 JAV dolerių už kilogramą, priklausomai nuo retumo ir kokybės. Aukščiausios rūšies arbatos (Dà Hóng Páo iš Wǔyí uolų, autentiškas Xī Hú Lóng Jǐng) gali kainuoti daugiau nei 10 000 dolerių už kilogramą. Aukšta kaina vilioja nesąžiningus pardavėjus. Dažnos klastotės: mašininė arbata, pateikiama kaip rankinė; arbata iš kitų regionų, vadinama žinomais pavadinimais; dirbtinis sendinimas; aromatizatorių pridėjimas. Autentiškumo požymiai: lapelių nevienodumas, natūralus blizgesys be per didelio poliravimo, sudėtingas natūralus aromatas be cheminių gaidelų, kilmės sertifikatai iš patikimų gamintojų. Rekomenduojama pirkti iš specializuotų, gerą reputaciją turinčių pardavėjų, suteikiančių degustacijos galimybę.

10. Laikymas: Tinkamas laikymas yra kritiškai svarbus Šou Gong Ča kokybei išsaugoti. Optimali temperatūra 15–20°C, drėgmė 50–60%. Arbata turi būti laikoma hermetiškoje taroje iš skardos, keramikos arba storo popieriaus, apsaugotoje nuo šviesos ir pašalinių kvapų. Žaliąsias ir geltonąsias arbatas geriausia laikyti šaldytuve hermetiškame maišelyje, išimant jas 30 minučių prieš užplikymą. Ulongai ir raudonosios (juodosios) arbatos laikomos kambario temperatūroje. Pu-erhai reikalauja oro cirkuliacijos ir gali būti laikomi popierinėje pakuotėje. Laikymo trukmė: žaliosioms ir geltonosioms – 1–2 metai, baltosioms – 2–3 metai (kai kurios gerėja sendamos), ulongams – 2–5 metai, raudonosioms – 2–3 metai. Svarbu vengti dažno pakuotės atidarinėjimo ir arbatą sunaudoti per 2–3 mėnesius nuo atidarymo.

9. Užplikymas: Šou Gong Ča užplikymas reikalauja ypatingo dėmesio detalėms. Vanduo turi būti minkštas (mineralizacija 50–150 mg/l), geriausia šaltinio arba filtruotas. Temperatūra skiriasi: 70–80°C žaliosioms ir geltonosioms, 80–90°C baltosioms, 85–95°C ulongams, 90–95°C raudonosioms (juodosioms). Indai pirmenybiškai turėtų būti iš isino molio, porceliano arba stiklo. Arbatos ir vandens santykis: 3–5 g 150 ml gongfu cha metodui, 2–3 g 200–250 ml vakarietiškam stiliui. Užplikymo laikas gongfu cha: pirmasis užplikymas 10–20 sekundžių, kiekvienam paskesniam ilginant po 5–10 sekundžių. Šou Gong Ča paprastai atlaiko 6–12 užplikymų. Svarbu iš anksto sušildyti indus ir greitai perplauti lapelius (5 sekundes), kad jie pabustų.

8. Naudingos savybės: Šou Gong Ča pasižymi sustiprintomis naudingosiomis savybėmis dėl optimalaus bioaktyvių junginių išsaugojimo. Antioksidacinis aktyvumas yra 20–30% didesnis nei mašininės arbatos, todėl užtikrina geresnę apsaugą nuo laisvųjų radikalų. Didelis L-teanino kiekis padeda gerinti koncentraciją ir mažinti stresą be nervingumo, būdingo kavai. Polifenoliai palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, mažindami cholesterolio kiekį ir kraujospūdį. Reguliarus vartojimas gerina medžiagų apykaitą ir gali padėti kontroliuoti svorį. Priešuždegiminės savybės padeda užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Kai kurie tyrimai rodo galimas priešvėžines savybes, ypač rankomis gamintų žaliųjų arbatų atveju.

7. Cheminė sudėtis: Šou Gong Ča cheminė sudėtis dažnai yra sodresnė ir labiau subalansuota dėl švelnaus apdorojimo. Polifenolių (katechinų) kiekis rankomis gamintose žaliosiose arbatose gali siekti 25–35%. L-teaninas, atsakingas už umami ir atpalaiduojantį poveikį, geriau išsaugomas žematemperatūriniame rankiniame apdorojime (2–3%, palyginti su 1–2% mašininėje arbatoje). Aromatą formuojantys eteriniai aliejai yra didesnės koncentracijos – iki 0,08%, palyginti su 0,03–0,05% mašininėje arbatoje. Kofeino kiekis svyruoja nuo 2% iki 4%, priklausomai nuo arbatos rūšies. Vitaminai (ypač C, E, K) ir mineralai (kalis, magnis, manganas) taip pat geriau išsaugomi rankinio apdorojimo metu.

6. Juslinės savybės: Šou Gong Ča išsiskiria išskirtiniu skonio ir aromato profilio sudėtingumu bei gilumu. Aromatas dažnai yra daugiasluoksnis, atsiskleidžiantis palaipsniui – nuo pirmųjų gėlių natų iki gilių mineralinių ir vaisinių atspalvių. Skonis pasižymi ilgai išliekančiu, besivystančiu poskoniu (huí gān), kuris gali trukti kelias minutes. Antpilo tekstūra paprastai yra aliejiškesnė ir apgaubianti dėl geresnio eterinių aliejų išsaugojimo rankinio apdorojimo metu. Antpilo spalva dažnai ryškesnė ir švaresnė. Po užplikymo likę lapeliai (dì yè) demonstruoja vientisumą ir elastingumą, liudijantį apie rūpestingą apdorojimą. Daugelis Šou Gong Ča pasižymi ypatinga „qi“ savybe (茶气) – energijos pojūčiu, kurį žinovai apibūdina kaip po kūną pasklindančią šilumą.

5. Gamybos technologija: Šou Gong Ča gamybos technologija reikalauja gilių žinių ir ilgametės patirties. Kiekvienas etapas kontroliuojamas jusliškai – meistras pasirengimą nustato pagal kvapą, tekstūrą, spalvą ir netgi lapelių skleidžiamą garsą. Vystymo metu meistras reguliariai verčia lapelius, užtikrindamas tolygų drėgmės praradimą. Vyniojimas atliekamas skirtingu intensyvumu, priklausomai nuo norimos formos – nuo lengvo minkymo baltosioms arbatoms iki tankaus vyniojimo ulongams. Žaliosioms arbatoms kritiškai svarbi fiksavimo temperatūra (180–280°C) ir maišymo voke greitis. Gaminant ulongus naudojama unikali „yáo qīng“ technika (摇青) – lapelių purtymas bambukinėse pintinėse, kad būtų dalinai pažeisti jų kraštai. Džiovinimas gali būti atliekamas keliais etapais su tarpiniais lapelių pailsėjimais.

4. Terroir’as ir auginimo ypatumai: Arbatos sodai, skirti Šou Gong Ča gamybai, dažnai yra sunkiai pasiekiamose kalnų vietovėse, kur neįmanoma naudoti mechanizacijos. Augimo aukštis paprastai yra 800–2000 metrų virš jūros lygio. Dirvožemiai pirmenybiškai rūgštūs (pH 4,5–5,5), turtingi organikos, su geru drenažu. Klimatas turėtų pasižymėti dažnais rūkais, vidutinėmis temperatūromis (15–25°C) ir pakankamu kritulių kiekiu (1200–2000 mm per metus). Daugelis Šou Gong Ča plantacijų auginamos ekologiniais metodais, be pesticidų ir cheminių trąšų. Ypatingas dėmesys skiriamas biologinei įvairovei – arbatos krūmai dažnai auga simbiozėje su kitais augalais, o tai suteikia arbatai unikalių skonio niuansų.

3. Botaninis aprašymas ir žaliava: Šou Gong Ča naudojama ta pati žaliava kaip ir mašininei gamybai – Camellia sinensis lapeliai ir pumpurai. Tačiau rankinės gamybos žaliavos atranka yra gerokai griežtesnė. Meistrai renkasi tik tam tikrus flešus (jaunus ūglius), vadovaudamiesi standartais „yī yá yī liǎng yè“ (一芽一两叶 – vienas pumpuras ir du lapeliai) arba „yī yá sān yè“ (一芽三叶 – vienas pumpuras ir trys lapeliai). Aukščiausios rūšies arbatoms gali būti naudojami tik pumpurai (kaip Yínzhēn atveju) arba pumpuras su vienu lapeliu. Svarbus skynimo laikas – ankstyvieji pavasariniai derliai (míng qián – iki Qingming šventės) yra ypač vertinami. Šou Gong Ča žaliava dažnai gaunama iš senų arbatos medžių (gǔ shù), kurių amžius gali viršyti šimtus metų.

2. Istorija ir kultūrinė reikšmė: Šou Gong Ča istorija neatsiejama nuo arbatos istorijos apskritai. Iki XX amžiaus vidurio beveik visa arbata buvo gaminama rankomis. Mechanizacija prasidėjo 1950-aisiais, augant pasaulinei paklausai. Kinų kultūroje rankinė arbatos gamyba laikoma aukščiausia arbatos meno apraiška, „gōngfu“ (功夫) koncepcijos – meistriškumo, pasiekto ilgos praktikos dėka – įsikūnijimu. Japonų arbatos ceremonijoje ypač vertinama tradiciniais metodais pagaminta arbata. Šou Gong Ča kultūrinė reikšmė išreiškiama nematerialaus kultūros paveldo – gamybos technikų, perduodamų iš meistro mokiniui – išsaugojimu. UNESCO pripažino tradicinius arbatos gamybos metodus keliuose Kinijos regionuose nematerialaus kultūros paveldo objektais.

1. Klasifikacija ir kilmė: Šou Gong Ča klasifikuojama ne kaip atskira arbatos rūšis, o kaip gamybos metodas, taikomas visoms pagrindinėms kategorijoms: žaliosioms, baltosioms, geltonosioms, ulongams, raudonosioms (juodosioms) ir pu-erhams. Terminas kilęs iš kiniškų hieroglifų 手工 (shǒugōng), kur 手 reiškia „ranka“, o 工 – „darbas“ arba „meistriškumas“. Rankinės arbatos gamybos koncepcija atsirado kartu su pačia arbatos kultūra Kinijoje daugiau nei prieš 5000 metų, kai visi arbatos lapelio apdorojimo procesai buvo atliekami išimtinai rankomis. Geografiškai Šou Gong Ča gaminama visuose tradiciniuose arbatos regionuose: Fújiàn, Zhèjiāng, Yúnnán, Ānhuī provincijose Kinijoje, Shizuoka ir Kioto prefektūrose Japonijoje, Dardžilinge ir Asame Indijoje, taip pat Taivane ir Šri Lankoje.