Taiping Hou Kui

Taiping Hou Kui (太平猴魁, Tàipíng hóu kuí) – viena iš dešimties didžiųjų Kinijos arbatų, „žaliųjų arbatų karalius“. Tai stambialapė žalioji arbata, priklausanti jiancha (尖茶, jiānchá – „smailioji arbata“) klasei, garsėjanti neįprasta plokščia forma, orchidėjų aromatu ir ypatingu charakteriu, vadinamu „beždžionišku žavesiu“ (猴韵, hóu yùn). Sukurta 1900 m. Anhui provincijos Taiping apskrities kalnuose ir nuo to laiko nuolat užima vietą tarp labiausiai gerbiamų kiniškų arbatų.

1. Klasifikacija ir kilmė:

• Tipas: Žalioji arbata (nefermentuota). Subkategorija – jiancha (尖茶, jiānchá), „smailioji“ arba „viršūnės“ arbata – Anhui provincijos žaliųjų arbatų klasė su būdinga pailga lapo forma.
• Kategorija: Garsiosios Kinijos arbatos (中国十大名茶, Zhōngguó shí dà míng chá) – įtraukta į kanoninį dešimties didžiausių kiniškų arbatų sąrašą. Turi „Žaliųjų arbatų karaliaus“ (绿茶茶王, lǜchá chá wáng) titulą, suteiktą 2004 m. tarptautinėje arbatos parodoje.
• Kilmė: Kinija, Anhui provincija (安徽省, Ānhuī shěng), Huangšano miesto apylinkė (黄山市, Huángshān shì), Huangšano rajonas (黄山区, Huángshān qū) – istoriškai Taiping apskritis (太平县, Tàipíng xiàn). Pagrindinė gamybos zona apima 14 valsčių ir miestelių rajone, įskaitant Xinming (新明乡, Xīnmíng xiāng), Longmen (龙门, Lóngmén), Sankou (三口, Sānkǒu) ir kt. Branduolys (核心产区, héxīn chǎnqū) – trys Xinming valsčiaus kaimai Feng Huang Jian viršukalnės papėdėje (凤凰尖, Fènghuáng Jiān, 750 m):
  • Houkeng (猴坑, Hóukēng) – „Beždžionių dauba“
  • Hougang (猴岗, Hóugǎng) – „Beždžionių kalva“
  • Yanjia (颜家, Yánjiā) Aukščiausią kokybę suteikia Houkeng kaimo plantacijos, esančios aukščiau nei 500 m.
• Geografinės koordinatės: 29°59′14″–30°31′05″ š. pl., 117°50′15″–118°20′20″ r. ilg.
• Kokybės standartas: GB/T 19698-2008 „Geografinė nuoroda – Taiping Hou Kui arbata“ (地理标志产品 太平猴魁茶).

2. Istorija ir kultūrinė reikšmė:

• Istorija: Taiping Hou Kui – arbata su palyginti trumpa, bet ryškia istorija, siekiančia kiek daugiau nei šimtą metų.

  • Taiping Hou Kui pirmtake buvo „Taiping jiancha“ (太平尖茶, Tàipíng jiānchá – „Smailioji arbata iš Taiping“). Dar valdant Sianfeng imperatoriui (咸丰, Xiánfēng, 1850–1861), arbatmedžių augintojų šeimos protėvis Zheng Shouqing (郑守庆, Zhèng Shǒuqìng) prie Machuanhe upės (麻川河) įveisė arbatos sodą, kuriame pradėjo gaminti plokščius, pailgus lapus su orchidėjų aromatu, gavusius „Taiping jiancha“ pavadinimą.
  • Čing dinastijos (清, Qīng) pabaigoje arbatos parduotuvės, tokios kaip „Jiangnanchun“ (江南春), iš jiancha masės pradėjo atrinkinėti stambiausius ir lygiausius ūglius, pardavinėdamos juos aukštesne kaina Nankine. Arbatos meistras Wang Kuicheng (王魁成, Wáng Kuíchéng), dar žinomas kaip Wang Laoer (王老二), iš Hougang kaimo nusprendė ne laukti gatavos arbatos rūšiavimo, o atrinkti geriausią žaliavą jau derliaus nuėmimo metu. 1900 m. iš atrinktų ūglių, surinktų Feng Huang Jian viršukalnėje, Poshui Dang vietovėje (泼水凼), jis pagamino išskirtinės kokybės arbatą, kurią pavadino „Wang Laoer Kuijian“ (王老二魁尖), o vėliau – „Taiping Hou Kui“.
  • 1915 m. – aukso medalis Panamos – Ramiojo vandenyno tarptautinėje parodoje San Franciske. Arbatą, remiamas Taiping prekybos rūmų, pristatė Fang Nanshan (方南山). Šis apdovanojimas atnešė arbatai pasaulinę šlovę.
  • 1955 m. – pakartotinai įtraukta į dešimties didžiųjų Kinijos arbatų sąrašą.
  • 1972 m. – premjeras Džou Enlai (周恩来) padovanojo Taiping Hou Kui JAV prezidentui Ričardui Niksonui jo istorinio vizito į Kiniją metu.
  • 2003 m. – gautas „Saugomos geografinės nuorodos produkto“ (国家原产地域保护标志) statusas.
  • 2004 m. – „Žaliųjų arbatų karaliaus“ titulas Tarptautinėje arbatos parodoje.
  • 2006 m. – įregistruota geografinė nuoroda „Taiping Hou Kui“.
  • 2017 m. – Taiping Hou Kui arbatos kultūros sistema pripažinta Svarbiu Kinijos žemės ūkio kultūros paveldu (中国重要农业文化遗产).
  • 2020 m. – įtraukta į Kinijos ir Europos abipusiai saugomų geografinių nuorodų sąrašą (antroji partija).
  • 2022 m. – įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo, prižiūrimo UNESCO, sąrašą (kaip tradicinių kiniškos arbatos apdorojimo technologijų dalis).

• Pavadinimas:

  • „Taiping“ (太平, Tàipíng) – istorinis apskrities pavadinimas, pažodžiui „Didžioji ramybė“.
  • „Hou“ (猴, hóu) – „beždžionė“ – nuoroda į Houkeng kaimo (猴坑, „Beždžionių dauba“), arbatos gimtinės, pavadinimą. Taip pat egzistuoja legenda apie kalnų beždžiones, rinkusias arbatą nepasiekiamose uolose.
  • „Kui“ (魁, kuí) – „geriausias“, „pirmasis“, „vadovas“ – rodo ir puikią arbatos kokybę, ir kūrėjo Wang Kuicheng vardą.
  • Taigi „Taiping Hou Kui“ galima versti kaip „Geriausia [arbata] iš Beždžionių [daubos Taiping apskrityje]“ arba poetiškai – „Taiping beždžionių vadas“.

• Kultūrinė reikšmė: Taiping Hou Kui – Anhui provincijos simbolinė arbata, elitinio arbatos meno įsikūnijimas. Dėl neįprastos išvaizdos (didžiausi lapai tarp garsiųjų žaliųjų arbatų), aukštos kainos ir ribotos gamybos ji laikoma išskirtine dovana ir gerovės atributu. Unikali skonio patyrimo kategorija – „beždžioniškas žavesys“ (猴韵, hóu yùn) – prilygina ją Uji uolų ulongo „uolų kerams“ (岩韵, yán yùn) ir Tieguanyin „stebėjimo kerams“ (观音韵, guānyīn yùn).

3. Botaninis aprašymas ir žaliava:

• Veislė / Kultivaras: Autentiškam Taiping Hou Kui gaminti naudojama išimtinai vietinė stambialapė veislė Shi Da Cha (柿大茶, Shì Dà Chá), pažodžiui – „Didžioji arbata [su lapu kaip] persimonas“. Priklauso Camellia sinensis var. sinensis. Tai krūminis augalas (灌木型, guànmù xíng) pusiau išsidraikiusia laja, vidutiniškai vėlyvu vegetacijos periodu. Būdingos savybės:
  • Lapai dideli, mėsingi ir minkšti, savo forma primena persimono lapą (iš čia ir pavadinimas).
  • Tarpubambliai trumpi, todėl ūgliai kompaktiški.
  • Didelis švelnumo išlaikymo gebėjimas (持嫩性, chí nèn xìng): ūgliai išlieka minkšti ir tinkami apdoroti net 5–7 cm ilgio.
  • Apatinė lapo pusė tankiai padengta baltais plaukeliais.
  • Išskirtinis atsparumas šalčiui, aiškinamas ilgamete adaptacija prie aukštikalnių šalto klimato ir krioprotektantų (prolino, tirpių cukrų, baltymų) kaupimu.
  • Remiantis Anhui žemės ūkio instituto biocheminės analizės duomenimis (1978, 1982), kai kurių pagrindinių komponentų kiekis šviežiame Shi Da Cha lape viršija kitų žaliųjų arbatų vidurkius: polifenoliai – 31,5 %, aminorūgštys – 5,5 %, kofeinas – 5,3 %, katechinai – 136,2 mg/g.
  • Anhui provincijos administracijos nutarimu Shi Da Cha leidžiama auginti tik Huangšano rajono teritorijoje ir draudžiama išvežti už jo ribų.
  • Vykdant selekcinius darbus nuo 1980-ųjų išvestos kloninės atmainos: Xinkui 1 (新魁1号), Xinkui 2 (新魁2号), Xinkui 3 (新魁3号), Xinkui 6 (新魁6号), Xinkui 23 (新魁23号), Xiangzao 1 (湘早1号) – visos motininės Shi Da Cha veislės pagrindu.
• Derlius: Derlius pradedamas rinkti balandžio viduryje, Guyu (谷雨, Gǔ Yǔ – „Javų lietūs“, 6-asis iš 24 saulės sezonų) laikotarpiu, ir trunka apie dvi savaites. Vasaros ir rudens derlius nerenkamas – krūmai paliekami atsistatyti ir kaupti maisto medžiagas kitam pavasariui.
• Derliaus standartas: Vienas ūglis su trimis–keturiais lapais (一芽三、四叶, yī yá sān, sì yè), pirmasis lapas turi būti pradėjęs skleistis. Galioja griežta taisyklė „keturios atrinktys, aštuoni draudimai“ (四拣八不采, sì jiǎn bā bù cǎi): nerenkami pažeisti, ligoti, per smulkūs, pernokę, šlapi nuo rasos ar lietaus pumpurai ir pan. Rinkimo metodas – „keliamasis“ (提手采, tí shǒu cǎi): ūglis atsargiai nulaužiamas kėlimo judesiu, kad nebūtų pažeistas stiebas.
• Reikalavimai žaliavai: Ūgliai turi būti sveiki, sodriai žalios spalvos, švieži, be pažeidimų ir pašalinių priemaišų. Žaliava gabenama atvirose bambukinėse pintinėse (draudžiami medžiaginiai ir polietileniniai maišai) ir kuo skubiau pristatoma į fabriką.

4. Terroir’as ir auginimo ypatumai:

Taiping Hou Kui terroir’as – tai retas kalnų reljefo, vandens sistemos ir tankaus miško derinys, sukuriantis idealias sąlygas lėtam arbatkrūmio augimui ir aminorūgščių kaupimuisi.

• Reljefas: Arbatos sodai įsikūrę šiauriniuose Huangšano kalnų masyvo šlaituose, šešėlinėje kalnų pusėje (阴坡, yīn pō), prie vaizdingo Taiping ežero (太平湖, Tàipíng Hú) krantų. Šlaitai statūs (25–40°), užtikrinantys puikų drenažą.
• Augimo aukštis: 350–750 m virš jūros lygio. Geriausią kokybę suteikia 450–700 m zona, ypač Houkeng kaimo plantacijos, esančios aukščiau nei 500 m.
• Klimatas: Subtropinis drėgnas musoninis (亚热带湿润气候). Vidutinė metinė temperatūra – 15,5–16,4 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 1200–1556 mm. Santykinis oro drėgnumas – virš 80 %. Vidutinė saulės spindėjimo trukmė – 1727 valandos per metus. Laikotarpis be šalnų – apie 255 dienas. Kalnus beveik ištisus metus gaubia rūkas ir debesys (云雾笼罩, yúnwù lǒngzhào), sukuriantys išsklaidytą šviesą, lėtinančią fotosintezę ir skatinančią L-teanino bei kitų aminorūgščių kaupimąsi.
• Dirvožemiai: Vyrauja „wuša tu“ (乌沙土) – tamsūs smėlingi priemoliai, susidarę dūlėjant metamorfiniams skalūnams (志留纪康山组, silūro nuosėdinės uolienos). Charakteristikos: pH 4,8–6,5; gilus profilis (virš 1,5 m); didelis organinės medžiagos kiekis (iki 27 g/kg); gera aeracija ir vandens sulaikymas; didelis kalio kiekis ir mažas kalcio kiekis – optimalus santykis arbatkrūmiui. Silikatiniai smėlingi dirvožemiai lemia didelį dienos ir nakties temperatūrų skirtumą, palankų asimiliatų kaupimuisi.
• Augalija: Miškingumas viršija 90 %. Pagrindinės rūšys – visžaliai plačialapiai medžiai ir bambukai. Arbatos sodų pomiškyje gausiai auga laukinės orchidėjos (兰花, lánhuā), sausmedžiai (金银花, jīnyínhuā), kubebinės litsejos (山苍子, shāncāngzǐ), laukiniai cinamonai (野桂花, yě guìhuā) – jų aromatai, arbatos meistrų nuomone, susigeria į arbatos lapą ir formuoja garsųjį „beždžionišką žavesį“.

5. Gamybos technologija:

Taiping Hou Kui gamyba – visiškai rankinis procesas, reikalaujantis aukščiausio meistriškumo. Kiekvienas lapas apdorojamas individualiai, todėl ši arbata yra viena iš imliausių darbui pasaulyje. Arbata skirstoma į rankinę „niejian“ (手工捏尖, shǒugōng niē jiān – tradicinė, aukščiausios kokybės) ir mašininę „bu jian“ (机制布尖, jīzhì bù jiān – iš necentrinių zonų, žemesnės kokybės).

• Derliaus rinkimas (采摘 — cǎi zhāi): Aprašyta 3 skyriuje. Anksti ryte, sausu oru.
• Ūglių atranka / „jianjian“ (拣尖 — jiǎn jiān): Svarbiausias paruošiamasis etapas. Iš surinktų ūglių (一芽三叶) rankomis atrenkamos „viršūnėlės“ (尖头, jiān tóu) – vienas pumpuras su dviem lapais (一芽二叶, yī yá èr yè). Trečiasis lapas ir lapkotis atmetami. Šis etapas kartu yra ir trumpalaikis vytinimas.
• Vytinimas / „tanfang“ (摊放 — tān fàng): Atrinkti ūgliai plonu sluoksniu paskleidžiami ant bambukinių padėklų (竹匾, zhú biǎn), kad netektų dalies drėgmės. Procesas vyksta pavėsyje, trunka kelias valandas. Lengvas vytinimas suteikia lapams plastiškumo ir paleidžia pirmines fermentines transformacijas, palankias aromato vystymuisi.
• Žalumos fiksavimas / „šacing“ (杀青 — shā qīng): Rankinis kaitinimas katile (锅, guō) maždaug 110 °C temperatūroje. Principas: „nešti lengvai, išimti švariai, purtyti atveriant“ (带轻、捞净、抖开, dài qīng, lāo jìng, dǒu kāi). Trukmė – 2–3 minutės. Tikslas – inaktyvuoti fermentus, sustabdyti oksidaciją, pašalinti žolės poskonį, išsaugant žalią spalvą ir šviežią aromatiką. Svarbu: Taiping Hou Kui fiksavimo temperatūra yra žemesnė nei daugumos žaliųjų arbatų, todėl Majaro reakcija vyksta švelniau ir išsaugomas aukštas aminorūgščių kiekis paruoštoje arbatoje.
• Formavimas / „litiao“ (理条 — lǐ tiáo): Iškart po šacing, kol lapai karšti, meistras rankomis ištiesina kiekvieną ūglį, ištiesindamas jį ir suformuodamas būdingą konfigūraciją „du lapai apkabina pumpurą“ (两叶抱一芽, liǎng yè bào yī yá). Judesiai turi būti greiti – ataušęs lapas praranda plastiškumą.
• Presavimas / „jaži čengsin“ (压制成型 — yāzhì chéng xíng): Ištiesinti ūgliai sudedami tarp medvilninio audinio sluoksnių ant specialių tinklinių rėmų ir lengvai spaudžiant voliojami nedideliu mediniu voleliu (木滚, mù gǔn). Šis etapas suteikia lapui galutinę plokščią formą ir palieka ant jo paviršiaus būdingą tinklinį raštą – audinio įspaudą.
• Pirminis džiovinimas / „maohong“ (毛烘 — máo hōng): Rėmai su lapais dedami ant bambukinių džiovinimo pintinių (烘笼, hōng lóng) virš žarijų. Pradinė temperatūra – apie 100 °C, palaipsniui mažinama iki 70 °C. Naudojamos keturios džiovinimo pintinės paeiliui.
• Pagrindinis džiovinimas / „dzuhong“ (足烘 — zú hōng): Temperatūra apie 70 °C. Meistras vienu metu džiovina ir švelniai prispaudžia lapus (边烘边捺, biān hōng biān nà), fiksuodamas jų galutinę formą.
• Galutinis pašildymas / „fubei“ (复焙 — fù bèi): Baigiamasis džiovinimas 60 °C temperatūroje – vadinamasis „stiprus laužas“ (打老火, dǎ lǎo huǒ). Visiškai išdžiovinta arbata karšta supakuojama į skardinius cilindrus, išklotus bambuko lapais (箬叶, ruò yè), kad apsaugotų nuo drėgmės ir pašalinių kvapų.
• Rūšiavimas (分级 — fēnjí): Paruošta arbata rankomis rūšiuojama pagal dydį, formą ir kokybę.

6. Juslinės savybės:

• Sauso lapo išvaizda: Labai dideli (5–7 cm, atskiri lapai iki 10 cm), plokšti, tiesūs, sveiki lapai, sudarantys formą „du lapai apkabina pumpurą“. Būdingas devizas: „Hou Kui abu galai smailūs, nebyra, neužsiriečia, nesiraito kraštais“ (猴魁两头尖，不散不翘不卷边). Spalva – tamsiai žalia (苍绿, cānglǜ), lygi ir blizgi. Pūkelis yra, bet nekrenta į akis (白毫隐伏, báiháo yǐnfú). Paviršiuje – būdingas tinklinis raštas nuo presavimo. Lapo gyslose galima pastebėti plonas rausvas gijas – „raudonoji gija“ (红丝线, hóng sī xiàn) – autentiškumo požymis.
• Sauso lapo aromatas: Intensyvus, šviežias, su ryškiomis orchidėjų (兰花香, lánhuā xiāng), keptų kaštainių ir šviežios žalumos natomis. Subtilūs laukinių gėlių ir medaus niuansai.
• Užpilo aromatas: Švarus, taurus orchidėjų aromatas (兰香高爽, lán xiāng gāo shuǎng) – arbatos vizitinė kortelė. Aromatas ilgalaikis: net ir ataušus puodeliui išlieka ryškus ir nepraranda aukštumo. Subtilus, neįkyrus „šmėkliškas“ aromatas (幽香, yōu xiāng) juntamas net po trečio–ketvirto užplikymo.
• Skonis: Šviežias ir skaistus (鲜爽, xiān shuǎng) dėl didelio aminorūgščių kiekio. Sotus ir tankus (醇厚, chún hòu), tačiau švelnus, be šiurkštumo – „tirštas be kartumo, sodrus su charakteriu“ (浓而不苦，醇而有味). Saldokas poskonis (回甘, huí gān) – ilgas, gaivinantis. Orchidėjų, kaštainių, žalių žolelių natos, lengvas medaus atspalvis. Klasikinė formulė: pirmas užplikymas – ryškus aromatas, antras – sodrus skonis, trečias ir ketvirtas – subtilus „šmėkliškas“ aromatas išlieka (头泡香高，二泡味浓，三泡四泡幽香犹存).
• Užpilo spalva: Švelniai žalia, švari, skaidri, su ryškiu blizgesiu (清绿明澈, qīng lǜ míng chè). Atspalviu primena žalią obuolį. Spalva ilgalaikė, aušdama negelsta ir nerausta.
• Arbatos dugnas (užplikytas lapas): Dideli, sveiki, mėsingi, elastingi švelniai žalios spalvos lapai (嫩绿匀亮, nèn lǜ jūn liàng), išsiskleidę visu dydžiu. Ūgliai išlaiko konfigūraciją „du lapai apkabina pumpurą“. Lapai sultingi ir riebaluoti liesti – tai aukštos žaliavos kokybės įrodymas.

7. Cheminė sudėtis:

Taiping Hou Kui pasižymi unikaliu žaliosioms arbatoms biocheminiu profiliu – padidintu aminorūgščių kiekiu, esant santykinai vidutiniam polifenolių lygiui, kas užtikrina švelnų, saldžiai šviežią skonį be šiurkštaus aštrumo.

• Vandeninis ekstraktas (水浸出物): 41,7–47,0 %, vidutiniškai 44,2 % – arbatos prisotinimo ekstrakcinėmis medžiagomis rodiklis; reikšmė didesnė už žaliųjų arbatų vidurkį.

• Polifenoliai (茶多酚): Vidutiniškai 28,2 % (nuo 25 % iki 30 %, priklausomai nuo konkrečios plantacijos). Kiekis vidutinis, todėl sumažėja kartumas ir aštrumas. Pagrindiniai komponentai – katechinai, įskaitant epigalokatechin galatą (EGCG).

• Aminorūgštys (氨基酸): Vidutiniškai 5,1 % (4,7–5,6 %), kas yra žymiai daugiau nei norma žaliosioms arbatoms (paprastai apie 3 %). Pagrindinis komponentas – L-teaninas (茶氨酸), sudarantis daugiau nei 70 % viso aminorūgščių kiekio. L-teaninas atsakingas už saldžiai šviežią skonį (鲜味, xiān wèi), taip pat už atpalaiduojantį poveikį ir kofeino veikimo sušvelninimą.

• Fenolio-aminorūgščių santykis (酚氨比): 4,4–6,8 (vidutiniškai – 5,5). Palyginimui: daugumos žaliųjų arbatų šis rodiklis yra 8–15. Žemas „fen’anbi“ – pagrindinė priežastis, kodėl Taiping Hou Kui užpilas yra „sotus, bet nekartus“.

• Kofeinas (咖啡碱): Vidutiniškai 3,6 % (šviežiame Shi Da Cha lape – iki 5,3 %). Užtikrina švelnų tonizuojantį poveikį.

• Vandenyje tirpūs cukrūs (水溶性总糖): Vidutiniškai 3,5 % (iki 4,9 %) – komponentas, atsakingas už saldumą ir „grįžtantį saldumą“ (回甘) užpile.

• Vitaminai: C, B₁, B₂, E, P, PP, K.

• Mineralai: Kalis, natris, magnis, varis, fosforas, siera, fluoras, geležis, cinkas, manganas ir kiti – iš viso 28 neorganiniai elementai.

• Aromatiniai junginiai: Geraniolis (香叶醇), linaloolis (沉香醇), β-jononas (β-紫罗酮) ir kiti terpenoidai, formuojantys būdingą orchidėjų aromatą.

• Pastaba: rodikliai skiriasi priklausomai nuo konkrečios plantacijos, augimo aukščio, derliaus datos ir apdorojimo technologijos.

8. Naudingosios savybės:

• Tonizuojantis poveikis: Kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, didina dėmesio koncentraciją ir darbingumą, malšina nuovargį. Poveikis švelnus dėl didelio L-teanino kiekio, kuris sušvelnina jaudinantį kofeino poveikį ir skatina atsipalaidavusią koncentraciją.

• Antioksidacinis veikimas: Katechinai (ypač EGCG) neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodami ląsteles nuo oksidacinio streso. Reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su lėtinių ligų rizikos sumažėjimu.

• Širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas: Polifenoliai padeda mažinti MTL cholesterolio kiekį, stiprina kraujagyslių sieneles, normalizuoja kraujospūdį. γ-aminosviesto rūgšties (GABA, γ-氨基丁酸) kiekis papildomai padeda mažinti spaudimą.

• Virškinimo gerinimas: Stimuliuoja skrandžio sulčių sekreciją ir žarnyno peristaltiką, padeda skaidyti riebalus po sunkaus maisto.

• Dantų emalio stiprinimas: Didelis fluoro (氟, fú) kiekis skatina fluorapatito susidarymą, didinantį emalio atsparumą rūgštinei erozijai.

• Antibakterinis veikimas: Polifenoliai turi ryškių antibakterinių savybių, slopindami patogeninės burnos ertmės ir virškinimo trakto mikrofloros augimą.

• Kognityvinės funkcijos: L-teaninas gerina pažintinius rodiklius, skatina smegenų alfa bangų generavimą, sukuriant ramios sutelktos būsenos būseną.

• Detoksikacija ir diuretinis poveikis: Teobrominas ir teofilinas turi švelnų šlapimą varantį poveikį, padėdami šalinti toksinus.

• Svarbu: pateikti duomenys yra bendro informacinio pobūdžio ir nėra medicininė rekomendacija. Arbata nepakeičia vaistinių preparatų.

9. Užplikymas:

• Vandens temperatūra: 85–90 °C. Staigus verdantis vanduo nerekomenduojamas – jis gali sukelti kartumą ir sunaikinti subtilius aromatinius junginius.

• Arbatos kiekis: 3–5 g 200–250 ml vandens.

• Indai: Idealiai – aukšta tiesi stiklinė (高直玻璃杯, gāo zhí bōli bēi), leidžianti stebėti, kaip stambūs lapai lėtai grimzta ir išsiskleidžia – reginys, vertas atskiro dėmesio. Taip pat tinka gaiwan (盖碗, gàiwǎn) iš porceliano arba stiklinis arbatinukas.

• Procesas:

  1. Įkaitinkite indą karštu vandeniu, tada išpilkite.
  2. Įdėkite lapus į stiklinę koteliu žemyn (根部朝下, gēnbù cháo xià) – taip jie skleisis vertikaliai, tarsi povandeninis miškas.
  3. Įpilkite vandens (85–90 °C) iki trečdalio tūrio – tai „arbatos drėkinimo“ (润茶, rùn chá) etapas. Švelniai pakratykite stiklinę.
  4. Papildykite vandenį iki septynių dešimtųjų tūrio (注水至七分满).
  5. Palaikykite 2–3 minutes.
  6. Išgerkite iki trečdalio tūrio, tada papildykite vandeniu (留根续水法, liúgēn xùshuǐ fǎ – „šaknies metodas“: visada palikite dalį užpilo ant dugno, neišpildami iki galo).
  7. Kartokite užplikymą 4–5 kartus.

• Degustacijos ypatumai: Pirmas užplikymas atskleidžia ryškų aromatą, antras – skonio pilnatvę, trečias ir ketvirtas – subtilų liekamąjį „šmėklišką“ aromatą. Rekomenduojama gerti šiltą; neužplikyti tuščiu skrandžiu (galimas galvos svaigimas) ir negerti dvi valandas prieš miegą.

10. Laikymas:

• Temperatūra: 0–5 °C (šaldytuvas) – optimalu žaliosios arbatos šviežumui išsaugoti. Arbata turi būti atskirame skyriuje, izoliuotame nuo intensyvaus kvapo produktų.
• Talpa: Hermetiška nepermatoma pakuotė – porcelianinė arba skardinė dėžutė su sandariu dangteliu, arba maišelis su užtrauktuku, pašalinus orą. Tradiciškai vidinei tarpinei naudojami bambuko lapai (箬叶).
• Šviesa: Venkite tiesioginių saulės spindulių – ultravioletas ardo chlorofilą ir katechinus.
• Drėgmė: Laikyti sausoje vietoje; arbatos lapas yra higroskopiškas ir greitai sugeria drėgmę.
• Kvapai: Arbata intensyviai sugeria pašalinius aromatus – nelaikyti prie prieskonių, kavos, parfumerijos.
• Terminas: Tinkamai laikant šaldytuve – iki 12–18 mėnesių. Geriausias skonis – per pirmuosius 6 mėnesius po pagaminimo.

11. Kaina ir klastotės:

Taiping Hou Kui priklauso elitinėms ir brangioms arbatoms. Kainą lemia: priklausymas gamybinės zonos branduoliui ar periferijai, gamybos būdas (rankinė „niejian“ yra žymiai brangesnė už mašininę „bu jian“), rūšis (nuo trečios klasės iki kategorijos „jipin“ – „aukščiausias“), konkretūs derliaus metai ir gamintojo reputacija. Rankinis Taiping Hou Kui iš Houkeng kaimo, aukščiausių rūšių – viena brangiausių žaliųjų arbatų pasaulyje.

• Kaip išvengti klastočių:
  • Pirkite iš patikimų pardavėjų: Pirmenybę teikite įmonėms, turinčioms licenciją naudoti geografinę nuorodą „Taiping Hou Kui“ – pavyzdžiui, „Houkeng Chaye“ (猴坑茶业), „Liubaili“ (六百里), „Xie Yuda“ (谢裕大).
  • Apžiūrėkite lapą: Tikras Hou Kui – plokščias, tiesus, didelis (5–7 cm), su tinkliniu raštu nuo presavimo ir rausvomis gyslelėmis („raudonoji gija“). Falsifikatas dažnai plonesnis, blyškesnis, be ryškaus rašto, kraštai gali būti užsirietę.
  • Įvertinkite aromatą: Tikra arbata turi švarų orchidėjų aromatą be žoliškumo ir pelėsio. Šaltai įkvėpus aromatas išlieka aukštas ir ilgalaikis.
  • Patikrinkite užpilą: Spalva – švari, švelniai žalia, be drumzlės. Skonis – šviežias, saldokas, be ryškaus kartumo.
  • Įtariai vertinkite žemą kainą: Rankinio Hou Kui savikaina yra didelė; per pigi arbata – beveik neabejotinai mašininis produktas iš necentrinių zonų arba klastotė iš kito regiono.

12. Įdomūs faktai:

• „Raudonoji gija“ (红丝线, hóng sī xiàn): Plonos rausvos gyslelės, permatomos pro lapo žalumą, – vienas labiausiai atpažįstamų vizualių tikrojo Taiping Hou Kui žymenų. Liaudies priežodis sako: „Lapo gysla žalia, o žalumoje slypi raudona“ (叶脉绿中隐红). „Raudonosios gijos“ atsiradimas susijęs su pigmentų oksidacijos ypatumais lapo gyslose tradicinio apdorojimo metu.
• Dovana Niksonui: 1972 m. Taiping Hou Kui tapo „arbatos diplomatijos“ elementu – premjeras Džou Enlai pasirinko būtent šią arbatą kaip dovaną prezidentui Niksonui, tai labai padidino tarptautinį arbatos žinomumą.
• Bolivijos prezidentas ir Hou Kui: 1936 m. Bolivijos prezidentas, susipažinęs su cheminės analizės rezultatais, pripažino Taiping Hou Kui kokybę pranašesne net už Xi Hu Long Jing ir bandė įsigyti 1000 kg sėklų bei pasamdyti 120 arbatos meistrų, kad arbatą perkeltų į Pietų Ameriką. Kontraktas buvo pasirašytas, bet vėliau nutrauktas, nes nepavyko įsigyti pakankamo sėklų kiekio.
• Didžiausia žalioji arbata: Taiping Hou Kui – neabejotinas rekordininkas tarp garsiųjų žaliųjų arbatų pagal lapo dydį: atskiri egzemplioriai siekia 10 cm ilgio, o tai 5–7 kartus daugiau nei Long Jing ar Bi Luo Chun.
• Draudimas išvežti veislę: Shi Da Cha kultivarą oficialiai draudžiama išvežti už Huangšano rajono ribų – unikalus „arbatos protekcionizmo“ atvejis, skirtas išsaugoti terroir’o išskirtinumą.

13. Taiping Hou Kui klasifikacija ir rūšys:

Pagal nacionalinį standartą GB/T 19698-2008 Taiping Hou Kui skirstomas į penkias rūšis:

• Jipin (极品, jípǐn) – Aukščiausias: Lapai plokšti, išskleisti, tiesūs, stambūs ir galingi (魁伟壮实). Pūkelis gausus, bet neįkyrus. Spalva – tamsiai žalia, lygi, su blizgesiu. Aromatas – ilgalaikis orchidėjinis. Skonis – šviežias, skaistus, sodrus, su ryškiu „beždžionišku žavesiu“ (猴韵). Tai – gamybinės zonos branduolio arbata, rankų darbo.
• Teji (特级, tèjí) – Ypatingas: Plokščias, galingas, „du lapai apkabina pumpurą“. Tamsiai žalias, lygus. Aromatas – švelnus, švarus, aukštas. Skonis – šviežias, su grįžtančiu saldumu.
• Yiji (一级, yī jí) – Pirmas: Plokščias, tankus. Pūkelis sunkiai pastebimas. Aromatas – švarus, aukštas. Skonis – šviežias.
• Ercji (二级, èr jí) – Antras: Plokščias, leidžiamas nedidelis pavienių lapų kiekis. Aromatas – pakankamai aukštas. Skonis – sodrus.
• Sancji (三级, sān jí) – Trečias: „Du lapai apkabina pumpurą“, tačiau galimas formos nevienodumas. Aromatas – švarus, taisyklingas. Skonis – sodrus.

Be rūšinės sistemos, Taiping Hou Kui skiriasi pagal gamybos būdą:

• Šougung niejia (手工捏尖) – tradicinis rankinis metodas: kiekvienas ūglis formuojamas rankomis. Suteikia aukščiausią kokybę, pilnavertį aromatą ir „beždžionišką žavesį“.
• Jizhi bu jian (机制布尖) – mašininis metodas naudojant audinį: lapai plonesni, lygesni, tačiau aromatas silpnesnis, skonis mažiau išraiškingas.

Pabaigai:

Taiping Hou Kui – taisyklių išimtis. Ten, kur kitos garsiosios žaliosios arbatos siekia miniatiūriškumo ir švelnumo, ji stulbina mastu: didžiuliai, idealiai plokšti, delno ilgio lapai, lėtai grimztantys stiklinėje tarsi žalios egzotiško paukščio plunksnos. Tačiau už įspūdingos išvaizdos slypi subtilus darbas – kiekvienas lapas rankomis ištiesintas, prispaustas, išdžiovintas; už kiekvieno puodelio stovi kalnai su devyniasdešimties procentų miškingumu, Taiping ežero rūkai ir šimtmečio Shi Da Cha kultivaro šaknys, įsiskverbusios į silikatinį skalūną.

Ši arbata – tiems, kas vertina ne tik skonį, bet ir kontempliaciją; ne tik šviežumą, bet ir gilumą. Orchidėjų aromatas, švelnus saldumas be kartumo, tirpstantis poskonis ir neapčiuopiamas „beždžioniškas žavesys“ daro Taiping Hou Kui viena iš labiausiai įsimintinų ir savičiausių arbatų pasaulyje.