Tiānzhù jiàn háo · new.thetea.app

Tiānzhù jiàn háo – žalioji arbata, turinti gilias istorines šaknis, auganti ant Tianžu kalno (天柱山, Tiānzhù shān) – „Dangaus stulpo“ – šlaitų, vienos žymiausių Anhui viršukalnių. Šiose vietose auginamą arbatą gyne Lu Yu, Li Bai ir Shen Kuo; keliems šimtmečiams dingęs iš arbatos žemėlapio, jis buvo iš naujo sukurtas 1985 m., dalyvaujant žymiajam arbatos žinovui Chen Chuan (陈椽, Chén Chuán), ir iškart pelnė „vienos iš dešimties naujųjų žymiųjų Kinijos arbatų“ vardą. Plokšti, kardo pavidalo lapeliai, tankūs balti pūkeliai ir gilus orchidėjų aromatas daro šią arbatą Anhui arbatos mokyklos puošmena.

1. Klasifikacija ir Kilmė:

Tipas: Žalioji arbata (nefermentuota). Pagrindinis fiksavimo būdas – kepimas wok‘e (炒青, chǎoqīng); baigiamoji stadija – džiovinimas karštu oru (烘干, hōnggān). Priklauso „keptų ir džiovintų“ žaliųjų arbatų tipui (炒烘结合型绿茶), kas skiria ją nuo vien tik keptų (kaip Longjing) ar vien tik džiovintų (kaip Huangshan Maofeng) arbatų.
Kategorija: Naujoji žymioji Kinijos arbata (中国新名茶, Zhōngguó xīn míngchá) – nuo 1985 m. Regioninė saugomos kilmės arbata; Qiānshān miesto regioninis viešasis prekės ženklas (区域公用品牌).
Kilmė: Kinija, Anhui provincija (安徽, Ānhuī), Anqing miestas (安庆, Ānqìng), Qiānshān apskrities miestas (潜山市, Qiánshān shì). Gaminama Tianžušanio kalnų masyve ir gretimuose rajonuose – Shuǐhǒu (水吼镇), Tiānzhùshān (天柱山镇) ir kituose miesteliuose. Senovinis regiono pavadinimas – Shūzhōu (舒州, Shūzhōu).
Geografinės koordinatės: Maždaug 30,73° šiaurės platumos, 116,57° rytų ilgumos (Qiānshān miesto centras). Pagrindinė Tianžu viršūnė – 30°43′ š. pl., 116°27′ r. ilg., aukštis 1 489,8 m.

2. Istorija ir Kultūrinė Reikšmė:

Istorija: Tianžu kalno arbatos istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų. Jau Lu Yu (陆羽, Lù Yǔ) „Arbatos kanone“ (《茶经》, Chá Jīng), sudarytame Tang epochoje (唐, 760-ieji m.), arbatos iš Xiázhōu (峡州) ir Shūzhōu (舒州) minimos tarp geriausių. Tang trakte „Virtuvės tarno užrašai“ (《膳夫经手录》, Shànfū jīngshǒu lù) sakoma: „Šiudžou, arbata nuo Tianžu – tvirta ir veržli, saldi ir aromatinga, tyro skonio“. Legenda byloja, kad Tang pirmasis ministras Li Deyu (李德裕, Lǐ Déyù), žinomas arbatos žinovas, specialiai prašė Šiudžou gubernatoriaus atsiųsti jam „Tiānzhù Fēng Chá“ (天柱峰茶). Song epochoje (宋) Shen Kuo (沈括, Shěn Kuò) „Svajonių upelio užrašuose“ (《梦溪笔谈》, Mèngxī Bǐtán) pažymi: „Senoliai, kalbėdami apie arbatą, įvardijo tik Yangxiàn, Gùzhǔ, Tiānzhù ir Méngdǐng“ – taip Tiānzhù Chá pastatydamas greta kitų trijų didžiųjų arbatų. „Qianshan apskrities metraštyje“ (《潜山县志》, Qiánshān xiànzhì) užrašyta: „Kalnų arbata tokia aromatinga pati savaime, kad nereikia jokio rūkymo; renkama Guyu laiku ir nenusileidžia Lóngtuán ir Quèshé“. Vis dėlto po Tang ir Song epochų Tiānzhù Chá palaipsniui dingo iš arbatos scenos – dėl neišaiškintų priežasčių.

Atgimimas įvyko XX a. pabaigoje. 1978 m. Qianshan apskrities žemės ūkio biuro specialistų grupė pradėjo žymiosios arbatos atkūrimo darbus. Iš pradžių produktas buvo pavadintas „Qífēng“ (奇峰 – „Nuostabioji viršūnė“), pagal Li Bai (李白, Lǐ Bái) eilėraščio eilutę: „Nuostabios viršūnės gimdo nuostabius debesis“ (奇峰出奇云). Vėliau pavadinimas buvo pakeistas į „Qíngxuě“ (晴雪 – „Giedras sniegas“), turint omenyje tankius baltus pūkelius ant lapelių paviršiaus ir žymųjį vaizdą „Tiānzhù Qíngxuě“ (天柱晴雪 – „Giedras sniegas ant Tianžu“). Galiausiai 1985 m., rekomendavus žymiajam arbatos žinovui, Anhui žemės ūkio instituto profesoriui Chen Chuan (陈椽, Chén Chuán, 1908–1999), kuris asmeniškai nuvyko į Xiàhé arbatos fermą (下河茶场, Xiàhé cháchǎng) vadovauti gamybai, arbata gavo galutinį pavadinimą „Tiānzhù Jiàn Háo“ – „Dangaus stulpas: kalavijas ir pūkeliai“. Chen Chuan pasiūlė į formavimo procesą įtraukti „dā“ (搭 – „uždėjimas“) ir „tíháo“ (提毫 – „pūkelių išryškinimas“) veiksmus, taip pat primygtinai reikalavo trijų pakopų džiovinimo. 1985 m. gegužę pirmajame nacionaliniame žymiųjų arbatų konkurse Nankinge Tiānzhù Jiàn Háo užėmė pirmąją vietą tarp „dešimties naujųjų žymiųjų Kinijos arbatų“ (全国十大新名茶). Kūrėjų grupę sudarė keturi asmenys: Ge Zizheng (葛子政), Song Haikuan (宋海宽), Wang Dunlai (汪顿来) ir Li Xiangli (李向利) – du patyrę agronomai ir du jauni Anhui žemės ūkio instituto Arbatos fakulteto absolventai.

Šiandien Qianshan miestas turi 120 000 mū (~8 000 ha) arbatos plantacijų, metinė gamyba – apie 3 500 tonų, o bendra arbatos pramonės vertė – ~650 mln. juanių. „Tiānzhù Jiàn Háo“ yra regioninis viešasis prekės ženklas ir Qianshan vizitinė kortelė.

Pavadinimas: Tiānzhù (天柱) – „Dangaus stulpas“: kalno, kurio pagrindinė viršūnė „tarsi stulpas, remiantis dangaus skliautą“, pavadinimas. Jiàn (剑) – „kalavijas“: lapelis plokščias, tiesus ir smailas, primenantis kardo ašmenis, o forma įkvėpta Sǔnzǐ Fēng (笋子峰) – „Bambuko ūglio“, vienos iš Tianžušanio viršūnių, silueto. Háo (毫) – „pūkeliai“: tankūs balti pūkeliai, dengiantys lapelio paviršių. Pilnas pavadinimas: „Kalavijas ir pūkeliai nuo Dangaus stulpo“.
Kultūrinė reikšmė: Tianžu kalnas – viena šventųjų kinų kultūros vietų. Han epochoje jis buvo pietinė Šventoji viršūnė (南岳, Nányuè) – vėliau šis titulas perėjo Hengšanio kalnui Hunane. Han imperatorius Wudi (汉武帝, Hàn Wǔdì) 106 m. pr. Kr. asmeniškai įkopė ir atliko aukojimo ceremoniją ant Tianžu. Daoistai vadino jį „Keturioliktąja palaimintąja ola“ (第十四洞天, dì shísì dòngtiān). Li Bai (李白) rašė: „Nuostabios viršūnės gimdo nuostabius debesis, puikūs medžiai slepia puikią energiją, giedras Van-gun kalnas, grėsmingai iškilęs, džiugina žmones“. Qianshan miestas (senovinis pavadinimas – Wan, 皖) davė vardą visai provincijai: „Anhui“ sutrumpintas pavadinimas yra „Wan“ (皖), o šis žodis kildinamas iš senovės Wan karalystės, kurios sostinė buvo būtent čia. 2011 m. Tianžušanis gavo UNESCO Pasaulinio geoparko statusą. Taigi arbata „Tiānzhù Jiàn Háo“ neša daugiasluoksnę kultūrinę žinią: nuo senovės aukojimų ir Tang poezijos iki šiuolaikinio mokslinio arbatos pažinimo.

3. Botaninis Aprašymas ir Žaliava:

Rūšis: Camellia sinensis var. sinensis.
Veislė / Kultivaras: Vietinės populiacijos veislės (群体种, qúntǐ zhǒng) – genetiškai įvairūs želdiniai, per šimtmečius prisitaikę prie Tianžušanio kalnų sąlygų. Krūmai vidutinio aukščio, tankia lapija, pumpurai ryškiai pūkuoti.
Rinkimas: Ankstyvo pavasario: pradžia – Qingming (清明, balandžio pradžia), pagrindinis laikotarpis – Guyu (谷雨, ~balandžio 20 d.). Rinkimo sezonas trumpas: aukštikalnių reljefas ir vėsus klimatas atitolina vegetaciją.
Rinkimo standartas: Vienas pumpuras ir vienas lapelis (一芽一叶, yī yá yī yè), ūglio ilgis 3–3,5 cm. Masinėms partijoms leidžiama rinkti vieną pumpurą ir du lapelius. Rinkimas tik rankinis.
Reikalavimai žaliavai: Ūglis turi būti sveikas, šviežias, be mechaninių pažeidimų. Balti pūkeliai ant pumpuro – privalomas kokybiškos žaliavos požymis.

4. Terroir ir Auginimo Ypatumai:

Tianžu kalnas – rytinė Dabiešanio kalnagūbrio (大别山, Dàbiéshān) tąsa, esanti Anhui kalnuotos ir lygumų zonų sandūroje. Rajonas pasižymi ryškiu vertikaliu zoniškumu.

Augimo aukštis: Pagrindinės plantacijos – aukščiau 500 m virš jūros lygio, nuolatinių debesų ir rūko zonoje. Pagrindinė viršūnė – 1 489,8 m. Debesuotų dienų – iki 180 per metus.
Klimatas: Vidutinių platumų subtropinis musoninis. Vidutinė metinė temperatūra – apie 16,3 °C (vidutiniame aukštyje) ir ~9,5 °C viršūnėje. Vidutinis metinis kritulių kiekis – daugiau kaip 1 900 mm. Nešalčio laikotarpis – ~235 dienos. Miškingumas – 97–98 %, neigiamų jonų kiekis ore – tris kartus viršija aukščiausią nacionalinį standartą (I lygis). Regionas vadinamas „pietvakarių Wan žaliaisiais plaučiais“ (皖西南绿肺).
Dirvožemiai: Kalnų geltonžemiai ir rusvieji miško dirvožemiai ant granito pagrindo. Rūgštūs (pH 4,5–5,5), gerai drenuojami, turtingi organinių medžiagų ir mineralų. Geologinis Tianžušanio unikalumas – didžiausias pasaulyje ultraaukšto slėgio metamorfinės zonos atodangos – sąlygoja specifinį mineralinį dirvožemio profilį.
Agrotechnika: Plantacijos daugiausia įsikūrusios miškų masyvuose, natūraliose proskynose ir terasose. Dirbtinis pavėsinimas nereikalingas – jį užtikrina debesys ir supantis miškas. Ekologinis ūkininkavimas: geriausiuose sklypuose nenaudojamos cheminės trąšos ir pesticidai. Qianshan miestas turi „2022 metų plataus arbatos pramonės vystymo rajono“ ir „pagrindinio arbatos gamybos rajono“ statusą, suteiktą Kinijos arbatos apyvartos asociacijos.

5. Gamybos Technologija:

Tiānzhù Jiàn Háo gaminamas pagal kombinuotą „kepimo + džiovinimo“ technologiją (炒烘结合), sukurtą 1978–1985 m. ir patobulintą dalyvaujant profesoriui Chen Chuan. Pagrindiniai bruožai: plokšta, kardo formos lapeliai, gausūs balti pūkeliai ir trijų pakopų džiovinimas.

Paskleidimas / vėdinimas (摊青 — tānqīng): Šviežias lapas plonu sluoksniu išdėliojamas vėsioje, vėdinamoje patalpoje, kad susilygintų drėgmė ir pradėtų formuotis aromatas.
Žalumos fiksavimas (杀青 — shāqīng): Kepama wok‘e 160–130 °C temperatūroje (pradinė aukšta, palaipsniui mažinama). Vienu metu dedama ~250 g lapų. Pradžioje – energingas kratymas (抖炒, dǒuchǎo), kad tolygiai įkaistų; pasirodžius švariam aromatui, pradedamas tiesinimas (理条, lǐtiáo). Trukmė – 6–8 minutės.
Formavimas / „kalavijo“ kūrimas (做形 — zuòxíng): Būdingiausias etapas. Lapas formuojamas į plokščią, tiesų, smailų lapelį, primenantį kardo ašmenis. Naudojami veiksmai: tiesinimas, kratymas, vartymas, prispaudimas (理、抖、翻、捺), taip pat „dā“ (搭 – „uždėjimas“), rekomenduotas Chen Chuan. Wok‘o temperatūra stabilizuojama ties ~50 °C. Trukmė – apie 15 minučių.
Pūkelių išryškinimas (提毫 — tíháo): Kai lapelio forma iš esmės užfiksuota, arbata paimama į delnus ir švelniais, tolygiais judesiais trinama, kad balti pūkeliai atsiskirtų nuo lapo paviršiaus ir taptų matomi. Tai suteikia arbatai firminę „apsnigtą“ išvaizdą. Procesas tęsiamas, kol pasiekiama ~80 % sausumo, tada arbata išdėliojama ataušti ~30 minučių.
Džiovinimas (烘焙 — hōngbèi): Trijų pakopų, pagal Chen Chuan rekomendaciją:
1. Pirminis džiovinimas (初烘, chūhōng): ~80 °C, 5–10 minučių. Kiekis – dvi fiksavimo įkrovos vienam krepšiui.
2. Tarpinis džiovinimas (复烘, fùhōng): ~70 °C, 10–15 minučių. Du pirminio džiovinimo krepšiai sujungiami į vieną.
3. Galutinis džiovinimas (足烘, zúhōng): ~50 °C, 60–90 minučių, iki visiško išdžiūvimo. Kiekis – du tarpinio džiovinimo krepšiai.
Rūšiavimas ir pakavimas (拣剔整形 — jiǎntī zhěngxíng): Stiebų, nuolaužų, nestandartinių lapelių pašalinimas. Hermetiškas pakavimas.

6. Organoleptinės Savybės:

Sauso lapo išvaizda: Plokšti, tiesūs, smailūs lapeliai, primenantys mažus kalavijus (扁平挺直似剑, biǎnpíng tǐngzhí sì jiàn). Spalva – tolygi smaragdo žalia (色翠匀齐, sè cuì yúnqí). Gausūs balti pūkeliai (毫显, háo xiǎn) dengia paviršių, suteikdami sidabrinį atspalvį.
Sauso lapo aromatas: Aukštas, švarus, su ryškia gėlių nata – subtiliu orchidėjų atspalviu (兰花香, lánhuā xiāng), būdingu kalnų Anhui arbatoms. Fonas – šviežias, žalias, be „žalumo“ ar žoliškų tonų.
Užpilo aromatas: Elegantiškas, išliekantis (花香清雅持久, huāxiāng qīngyǎ chíjiǔ). Orchidėjų nata atsiskleidžia plačiau, lydima lengvo saldumo ir kalnų gaivos pojūčio.
Skonis: Sodrus, visavertis (醇厚, chúnhòu), su grįžtančiu saldumu (回甜, huítián). Pirmas gurkšnis – tankus, „svarus“ burnoje (入口浓醇, rùkǒu nóngchún); praeinant per gerklę – gaivus (过喉鲜爽, guòhóu xiānshuǎng); poskonis – ilgas, su liekamuoju aromatu ir saldumu (口留余香、回味甘甜).
Užpilo spalva: Skaisčiai žalia, skaidri, su lengvu smaragdiniu švytėjimu (碧绿明亮, bìlǜ míngliàng).
Arbatos dugnas (užplikytas lapas): Vienodas, švelniai žalias, šviežias (匀整嫩鲜, yúnzhěng nèn xiān). Lapai ištisiniai, elastingi, su gerai pastebimu pumpuru.

7. Cheminė Sudėtis:

Polifenoliai (茶多酚): Vidutinis kiekis – būdingas aukštikalnių žaliosioms arbatoms su padidintu aminorūgščių kiekiu. Katechinai (EGCG, ECG, EC) suteikia antioksidacinį aktyvumą ir lengvą aitraumą, subalansuotą saldumo.
Aminorūgštys (氨基酸): Padidintas kiekis – aukštikalnių padėties (500+ m), dažnų rūkų ir išsklaidytos šviesos rezultatas. L-teaninas (L-茶氨酸) – pagrindinė aminorūgštis, lemianti minkštumą, saldumą ir „umami“ tipo skonio atspalvį.
Vandenyje tirpios ekstraktyviosios medžiagos (水浸出物): Ne mažiau 36 %, užtikrinančios užpilo sodrumą ir „tankumą“.
Alkaloidai: Kofeinas (咖啡碱) – 2,5–3,5 % sausos masės. Teobrominas ir teofilinas – pėdsakų kiekiais.
Vitaminai: Vitaminas C (askorbo rūgštis) – padidintas kiekis, būdingas žaliosioms arbatoms. B grupės vitaminai (B₁, B₂), vitaminas E.
Mineralai: Kalis, magnis, fosforas, cinkas, manganas. Mineralinį profilį lemia Tianžu kalno granitinis pagrindas.
Eteriniai aliejai: Dominuoja linaloolas (gėlių-orchidėjų nata); yra geraniolio, nerolidolio, cis-3-heksenolio.
Ypatybė: Aukštas aminorūgščių ir polifenolių santykis (aminorūgščių-polifenolių indeksas) lemia minkštą, saldų, „aksominį“ skonio charakterį, būdingą geriausioms kalnų žaliosioms arbatoms.

8. Naudingos Savybės:

Antioksidacinė apsauga: Katechinai (EGCG) ir flavonoidai neutralizuoja laisvuosius radikalus, lėtindami ląstelių senėjimą ir mažindami oksidacinį stresą.
Švelnus tonizavimas ir koncentracija: Kofeinas kartu su aukštu L-teanino kiekiu suteikia „ramaus budrumo“ efektą – dėmesio pagerėjimą be nervingumo.
Širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas: Katechinai padeda mažinti MTL cholesterolio kiekį, palaikyti kraujagyslių elastingumą ir normalizuoti kraujospūdį.
Pagalba virškinimui: Polifenoliai skatina virškinimo fermentus; vidutinis aitrumas aktyvina skrandžio sulčių sekreciją.
Kognityvinė parama: L-teaninas didina smegenų alfa bangų aktyvumą, skatindamas atsipalaidavusį dėmesingumą ir gerindamas darbinę atmintį.
Antibakterinis poveikis: Katechinai slopina kai kurių patogeninių bakterijų augimą burnos ertmėje, padėdami palaikyti dantenų sveikatą ir gaivų burnos kvapą.
Karščiavimą mažinantis ir detoksikuojantis poveikis (清热解毒): Tradicinėje kinų medicinoje žalioji arbata iš kalnuotų vietovių laikoma veiksminga priemone organizmui „vėsinti“.
Kontraindikacijos: Padidėjusio jautrumo kofeinui asmenims – apriboti vartojimą po pietų. Nerekomenduojama stipriai užplikyta nevalgius. Nėščiosioms – saikingas vartojimas.

9. Užplikymas:

Vandens temperatūra: 80–85 °C. Ypač gležnoms partijoms (一芽一叶初展) – 75–80 °C.
Arbatos kiekis: 3 g 150 ml (stiklinei) arba 3–4 g 100–120 ml (gaiwan).
Indai: Stiklinė stiklinė (玻璃杯) – ideali „kalavijų šokiui“ stebėti: plokšti lapeliai lėtai grimzta vandenyje, atsiskleidžia ir demonstruoja smaragdo spalvą bei baltus pūkelius. Porcelianinis gaiwan (盖碗) – kontroliuojamam daugkartiniam užplikymui.
Procesas:
1. Pašildyti indą karštu vandeniu, nupilti.
2. Suberti arbatą į stiklinę arba gaiwan.
3. Užpilti reikiamos temperatūros vandeniu maždaug trečdalį tūrio, lengvai pasūpuoti aromatui pažadinti (润茶, rùnchá), palaukti 15–20 sekundžių.
4. Papildyti vandeniu iki 70–80 % tūrio švelnia srovele palei sienelę.
5. Pirmasis užpilas – 1,5–2 minutės (stiklinė) arba 30–45 sekundės (gaiwan).
6. Pakartotiniai užplikymai: 3–5 užpylimai. Kiekvieną paskesnį laiką ilginti 10–15 sekundžių. Plikant stiklinėje – palikti trečdalį užpilo prieš papildant.

10. Laikymas:

Tiānzhù Jiàn Háo, kaip aukštikalnių žalioji arbata, yra šviežiausia ir aromatingiausia per pirmuosius 6–12 mėnesių po pagaminimo.
Laikyti hermetiškoje, nepermatomoje taroje – vakuumuotuose folijos maišeliuose arba skardinėse dėžutėse.
Optimali temperatūra – 0–5 °C (šaldytuvas) su griežtu hermetizavimu, užtikrinančiu apsaugą nuo pašalinių kvapų.
Saugoti nuo tiesioginės šviesos, drėgmės ir temperatūros svyravimų.
Prieš atidarant atšaldytą pakuotę, leisti jai sušilti iki kambario temperatūros (15–20 minučių).

11. Kaina ir Klastotės:

Tiānzhù Jiàn Háo – arbata su ryškia regionine tapatybe, tačiau palyginti nedideliu nacionaliniu žinomumu, todėl ji yra prieinamesnė nei garsieji Anhui „kaimynai“ (Huángshān Máo Fēng, Tàipíng Hóu Kuí, Liù’ān Guāpiàn). Kaina kinta priklausomai nuo rūšies, sezono ir gamintojo.

Kaip išvengti klastočių:
Pirkti iš patikimų Qianshan miesto gamintojų arba per įgaliotus prekės ženklo „Tiānzhù Jiàn Háo“ pardavimo taškus.
Atkreipti dėmesį į formą: tikras Jiàn Háo – griežtai plokščias, tiesus, smailas, su gausiais baltais pūkeliais. Jei lapeliai susisukę, išlenkti arba nėra pūkelių – tai ne Jiàn Háo.
Įvertinti aromatą: tikra arbata pasižymi švariu, išliekančiu gėlių-orchidėjų aromatu. Aitrus, „cheminis“ ar greitai išnykstantis kvapas – falsifikacijos požymis.
Tikrinti užpilą: jis turi būti skaisčiai žalias, skaidrus, sodraus skonio ir ilgo saldaus poskonio.
Saugotis pernelyg žemos kainos: rankiniu būdu renkant vieną pumpurą – vieną lapelį ir atliekant sudėtingą daugiapakopį apdorojimą, savikaina negali būti simbolinė.

12. Įdomūs Faktai:

Tiānzhù Jiàn Háo – viena iš nedaugelio arbatų, kurios naujausia sukūrimo istorija užfiksuota smulkiausiomis detalėmis: visų keturių kūrėjų vardai, datos, maršrutas – ketvertas iki fermos važiavo dviračiais –, net profesoriaus Chen Chuan žodžiai konkurse Nankinge: „Šiai arbatai aš asmeniškai vadovavau ją kuriant“.
Idealaus pavadinimo paieška truko aštuonerius metus: „Qífēng“ → „Qíngxuě“ → „Tiānzhù Jiàn Háo“. Kiekvienas variantas atspindėjo skirtingus aspektus – viršūnę, sniegą, kalaviją – kol buvo rastas galutinis formos (kalavijas) ir tekstūros (pūkeliai) balansas.
Tianžu kalnas – vienintelė vieta pasaulyje, kur didžiausia ultraaukšto slėgio metamorfinės zonos atodanga iškyla į paviršių, o tai 2011 m. atnešė jam UNESCO Pasaulinio geoparko statusą. Geologai vadina Tianžu „Žemės paslapčių atskleidėju“ (地球的泄密者).
Han imperatorius Wudi įkopė į Tianžu 106 m. pr. Kr. ir atliko aukojimą, po kurio kalnas buvo paskelbtas Pietų Šventąja viršūne (南岳). Vėliau, valdant imperatoriui Xuan-di, titulas buvo patvirtintas. Tik vėliau Pietų Šventosios viršūnės titulas buvo perkeltas Hengšanio kalnui Hunane.
Qianshan miestas – provincijos lopšys: sutrumpintas Anhui pavadinimas „Wan“ (皖) kilo iš senovės Wan karalystės (皖国), kurios sostinė buvo būtent šiuolaikinėje Qianshan teritorijoje. Čia taip pat – Pekino operos gimtinė (pradininkas – Cheng Changgeng, 程长庚), rašytojo Zhang Henshui (张恨水) ir huangmei teatro aktorės Han Zaifen (韩再芬) tėvynė.

13. Palyginimas su kitomis Anhui žaliosiomis arbatomis:

Huángshān Máo Fēng (黄山毛峰, Huángshān Máo Fēng): Viena iš „Dešimties žymiųjų Kinijos arbatų“. Šiek tiek susisukusi, ne plokščia forma; aromatas – labiau gėlių-medaus; kūnas – lengvas ir „orinis“. Tiānzhù Jiàn Háo tankesnis, „kalavijiškesnės“ formos ir su ryškesniu grįžtančiu poskoniu.
Tàipíng Hóu Kuí (太平猴魁, Tàipíng Hóu Kuí): Stambialapė žalioji arbata su plokščiais, ilgais (iki 7 cm) lapais. Orchidėjų aromatas būdingas abiem arbatoms, tačiau Hóu Kuí pastebimai stambesnė, su „augališkesniu“ kūnu. Jiàn Háo – kompaktiškesnis ir „aštresnis“.
Liù’ān Guāpiàn (六安瓜片, Liù’ān Guāpiàn): Unikali žalioji arbata tik iš lapų, be pumpurų. Visiškai kitokia forma (plokštelės, panašios į moliūgo sėklas) ir skonio profilis (kaštonų, džiovintų vaisių). Jiàn Háo – pumpurinė, kalavijiška, su gėlių akcentu.
Yuèxī Cuìlán (岳西翠兰, Yuèxī Cuìlán): Žalioji arbata iš kaimyninės Yuexi apskrities (taip pat Dabiešanis). Labiau išlenkta forma, aromatas su orchidėjų natomis, bet kūnas lengvesnis. Abi arbatos – to paties kalnagūbrio kūriniai, bet skirtingų charakterių.
Tiānhuá Gǔ Jiān (天华谷尖, Tiānhuá Gǔ Jiān): Žalioji arbata iš Taihu apskrities (šalia Qianshan). Adatos formos, bet be ryškaus „kalavijo“ plokštumo ir su ne tokiais gausiais pūkeliais. Mažiau žinoma nacionaliniu lygiu.

Apibendrinant:

Tiānzhù Jiàn Háo – tai arbata-feniksas, prisikėlusi iš užmaršties dėl keturių entuziastų atkaklumo ir didžiojo arbatos žinovo išminties. Jos plokšti, kardo formos lapeliai, padengti sidabriniais pūkeliais, tarsi maži geležtėliai, nukaldinti iš kalnų rūko ir ryto šviesos. Už kiekvieno gurkšnio – orchidėjų aromato tyrumas, aksominis skonio tankis ir ilgas, šildantis poskonis, primenantis, kad ant senovinio „Dangaus stulpo“ šlaitų gyvuoja arbata, kuri prieš tūkstantį metų buvo laikoma viena iš keturių geriausių visoje Kinijoje – ir tos teisės neprarado.

14. Palyginimas su kitomis Anhui žaliosiomis arbatomis:

Huángshān Máo Fēng (黄山毛峰, Huángshān Máo Fēng): Viena iš „Dešimties žymiųjų Kinijos arbatų“. Šiek tiek susisukusi, ne plokščia forma; aromatas – labiau gėlių-medaus; kūnas – lengvas ir „orinis“. Tiānzhù Jiàn Háo tankesnis, labiau „kalavijiškos“ formos ir su ryškesniu grįžtančiu poskoniu.
Tàipíng Hóu Kuí (太平猴魁, Tàipíng Hóu Kuí): Stambialapė žalioji arbata su plokščiais, ilgais (iki 7 cm) lapais. Orchidėjų aromatas būdingas abiem arbatoms, tačiau Hóu Kuí pastebimai stambesnė, su „augališkesniu“ kūnu. Jiàn Háo – kompaktiškesnė ir „aštresnė“.
Liù’ān Guāpiàn (六安瓜片, Liù’ān Guāpiàn): Unikali žalioji arbata tik iš lapų, be pumpurų. Visiškai kitokia forma (plokštelės, panašios į moliūgo sėklas) ir skonio profilis (kaštonų, džiovintų vaisių). Jiàn Háo – pumpurinė, kalavijiška, su gėlių akcentu.
Yuèxī Cuìlán (岳西翠兰, Yuèxī Cuìlán): Žalioji arbata iš kaimyninės Yuexi apskrities (taip pat Dabiešanis). Labiau išlenkta forma, aromatas su orchidėjų natomis, bet kūnas lengvesnis. Abi arbatos – to paties kalnagūbrio kūriniai, bet skirtingų charakterių.
Tiānhuá Gǔ Jiān (天华谷尖, Tiānhuá Gǔ Jiān): Žalioji arbata iš Taihu apskrities (šalia Qianshan). Adatos formos, bet be ryškaus „kalavijo“ plokštumo ir su ne tokiais gausiais pūkeliais. Mažiau žinoma nacionaliniu lygiu.

Apibendrinant: