Ihong Gong Fu · new.thetea.app

Ihong Gong Fu – viena iš trijų didžiųjų kiniškų gongfu raudonųjų arbatų, greta Cimeng Hong Cha (祁门红茶, Qímén Hóngchá) ir Dian Hong (滇红, Diān Hóng). Ši istorinė raudonoji arbata gimė XIX a. vakarų Hubėjaus kalnuose ir pusantro šimtmečio įkūnija amatininkų raudonosios arbatos tradiciją regione. Ihongo vizitinė kortelė – tirštas, apvalus užpilas su medaus saldumo aromatu ir būdingu „šalto drumstumo“ efektu (冷后浑, lěng hòu hún), bylojančiu apie didelį ekstrakcinių medžiagų kiekį.

1. Klasifikacija ir Kilmė:

Tipas: Raudonoji arbata (红茶, hóngchá) – visiškai fermentuota / oksiduota.
Kategorija: Kiniškos gongfu raudonosios arbatos (工夫红茶, gōngfū hóngchá). Viena iš „trijų didžiųjų kiniškų gongfu raudonųjų arbatų“ (中国三大工夫红茶).
Kilmė: Kinija, Hubėjaus provincija (湖北, Húběi). Pagrindiniai gamybos rajonai: Ičango miesto apygarda (宜昌市, Yíchāng Shì) ir Enši Tudzia ir Miao autonominė prefektūra (恩施土家族苗族自治州, Ēnshī Tǔjiāzú Miáozú Zìzhìzhōu). Istoriškai dalis žaliavos būdavo tiekiama ir iš gretimų Hunano provincijos apskričių – Šimeno (石门, Shímén), Cilino (慈利, Cílì), Sandži (桑植, Sāngzhí). Svarbiausios Hubėjaus apskritys: Idu (宜都, Yídū), Ufenas (五峰, Wǔfēng), Hefengas (鹤峰, Hèfēng), Čangjangas (长阳, Chángyáng), Ilinas (夷陵, Yílíng).
Geografinės koordinatės: ≈ 30.4° š. pl., 111.3° r. ilg. (orientyras – produktyviosios zonos centras Ičange).

2. Istorija ir Kultūrinė Reikšmė:

Istorija: Ičango regionas – viena seniausių arbatos vietovių Kinijoje. Dar Tang epochoje arbatos išminčius Lu Ju (陆羽, Lù Yǔ) „Arbatos kanone“ (《茶经》, Chájīng) pastatė Siažou arbatą (峡州, Xiázhōu – senasis Ičango pavadinimas) į pirmą vietą tarp Šanani arbatų: «山南，以峡州上». Raudonoji arbata čia atsirado gerokai vėliau: valdant imperatoriui Daoguangui (道光, Dàoguāng, 1821–1850), Guangdongo pirklys Dziun Dafu (钧大福, Jūn Dàfú) atsivežė raudonosios arbatos meistrus iš Ningdžou (宁州, Níngzhōu – dabar Siušui apskritis, Dziangsi) į Juijanguaną (渔洋关, Yúyángguān, Ufeno apskritis), kur jie įkūrė raudonosios arbatos gamybą pagal ninghong technologiją. 1854 m. Guangdongo pirklys Gao Binsanas (高炳三, Gāo Bǐngsān) išplėtė gamybą Hefenge; 1876 m. Lin Zičenas (林紫宸, Lín Zǐchén) atidarė arbatos kontorą „Baošunhe“ (宝顺合) prie britų prekybos bendrovės Juijanguane. 1890 m. Guangdongo verslininkas Lu Cilunas (卢次伦, Lú Cìlún) pradėjo masinę raudonosios arbatos gamybą Šimene, o 1892 m. įkūrė arbatos manufaktūrą „Taihehe“ (泰和合红茶号, Tàihéhé Hóngchá Hào), tapusią pirmąja stambia Ihongo gamybos įmone. Pagaminta arbata buvo gabenama vandens keliu per Ičangą į Hankou (汉口) eksportui – būtent nuo maršruto per Ičangą ir kilo pavadinimas „宜昌红茶“ (Ičango raudonoji arbata), sutrumpintas iki „宜红“ – Ihongas.

1876 m. Ičangas gavo sutartinio uosto statusą, Ihongo eksportas smarkiai išaugo – iki 1880-ųjų metų išsiunčiama iki 150 000 danių (担, dān ≈ 50 kg). Pagrindinės pardavimo rinkos buvo Didžioji Britanija, Rusija ir Vakarų Europa. XX a. pasauliniai karai ir vidiniai konfliktai lėmė nuosmukį, o iki 1949 m. arbatos sodai buvo apleisti. Atgimimas prasidėjo 1951 m., įkūrus Idu raudonosios arbatos fabriką (宜都红茶厂, Yídū Hóngchá Chǎng), kuris tapo Ihongo rafinavimo centru. 1950-aisiais, sovietų ir kinų bendradarbiavimo sąlygomis, Ihongas sudarė daugiau nei 70% Kinijos eksportuojamos raudonosios arbatos. Žymus arbatos technologas Feng Šaociu (冯绍裘, Féng Shàoqiú), naudodamas aklosios degustacijos metodą, įrodė, kad Ihongas nenusileidžia Cihongui – nuo to laiko Ihongas įgijo aukščiausios klasės arbatos tarp kiniškų raudonųjų arbatų reputaciją.

2018 m. Tarptautinis arbatos komitetas (International Tea Committee) suteikė Ihongui „pasaulinės klasikinės raudonosios arbatos“ statusą (世界经典红茶). 2020 m. „Ičango Ihongas“ (宜昌宜红) gavo KLR Žemės ūkio ministerijos geografinės nuorodos apsaugą. Taip pat 2020 m. Ihongo gamybos technologija buvo įrašyta į Hubėjaus provincijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. 2021 m. „Idu Ihong Cha“ (宜都宜红茶) pateko į pirmąjį abipusiai pripažintų geografinių nuorodų sąrašą pagal ES ir Kinijos susitarimą „100+100“. Prekės ženklo „Ihong Gong Fu Cha“ vertė vertinama 45,84 mlrd. juanių (2024 m. duomenys), kas užtikrina jam 25-ąją vietą tarp regioninių Kinijos arbatos prekių ženklų.
Pavadinimas: «宜» (yí) – pirmasis Ičango pavadinimo rašmuo; «红» (hóng) – raudonas (arbata); «工夫» (gōngfū) – pažodžiui „įdėtas meistriškumas ir laikas“, nurodo kruopščią, daugiapakopę apdorojimo technologiją, kuri skiria gongfu raudonąsias arbatas nuo supaprastintų smulkintų raudonųjų arbatų (红碎茶). Taigi „宜红工夫“ – „aukščiausio meistriškumo raudonoji arbata iš Ičango“.
Kultūrinė reikšmė: Ihongas – ne tik arbatos prekės ženklas, bet ir istorinis vakarinio Hubėjaus prekybinių ryšių su pasauline rinka simbolis. Ihongo arbatos kelias – nuo kalnų sodų per Juijanguaną ir Ičangą į Hankou ir toliau į Europą – yra neatsiejama „Didžiojo arbatos kelio“ (万里茶道, Wànlǐ Chádào) dalis. Idu fabrikas su išlikusia 1950-ųjų gamybos linija pripažintas „gyvuoju pramoniniu Kinijos raudonosios arbatos paveldu“. Song epochos poetas Oujang Siu (欧阳修, Ōuyáng Xiū), ėjęs Ilino apskrities viršininko pareigas, paliko garsias eilutes: «春秋楚国西偏境，陆羽茶经第一州» – „Vakarinėse senovės Ču valstybės paribio žemėse – kraštas, Lu Ju „Arbatos kanone“ pastatytas pirmuoju“.

3. Botaninis Aprašymas ir Žaliava:

Veislė / Kultivaras: Ihongas priklauso vidutinialapių ir smulkialapių gongfu raudonųjų arbatų grupei (中小叶种工夫红茶). Tradiciškai naudojamos vietinės Camellia sinensis var. sinensis populiacijos (群体种, qúntǐ zhǒng), prisitaikiusios prie kalnuoto Hubėjaus sąlygų. Šiuolaikiniai ūkiai taip pat taiko valstybinius selekcinius kultivarus (国家级茶树良种), parinktus raudonosios arbatos profiliui. Aukščiausios kokybės partijoms pirmenybė teikiama medžiams su padidinta pumpurų dalimi.
Rinkimas: Pavasaris (kovo vidurys – balandis) aukščiausios rūšies arbatoms; vasaros ir rudens rinkimas eilinėms partijoms. Pavasarinė arbata pasižymi švelnesniu aromatu ir dideliu aminorūgščių kiekiu, vasarinė – labiau išreikštu aitrumu ir tankumu.
Rinkimo standartas: Vienas pumpuras ir vienas-du lapai (一芽一叶, yī yá yī yè / 一芽二叶, yī yá èr yè) aukščiausiems gredams. Eiliniams – vienas pumpuras ir du-trys lapai (一芽二三叶). Partijos, kuriose vyrauja gryni pumpurai (单芽, dān yá), leidžiamos ribotu tiražu kaip „aukso adatų“ Ihongas.
Reikalavimai žaliavai: Šviežias, vientisas lapas be mechaninių pažeidimų; ūglių vienodumas ir švelnumas; nėra šiurkščių gyslų ir pašalinių intarpų.

4. Terroir ir Auginimo Ypatumai:

Augimo aukštis: 800–1200 m virš jūros lygio – pagrindinė kokybiškos žaliavos zona. Arbatos sodai išsidėstę Vulingšano (武陵山脉, Wǔlíng Shānmài) ir Dabašano (大巴山脉, Dàbā Shānmài) kalnagūbrių šlaituose.
Klimatas: Subtropinis musoninis. Vidutinė metinė temperatūra 13–18°C (Ičange – 16,9°C). Laikotarpis be šalnų 220–300 dienų. Metinis kritulių kiekis 750–1500 mm, didžioji jų dalis tenka vegetacijos sezonui (kovas–rugsėjis). Didelis debesuotumas ir dažni rūkai užtikrina išsklaidytą šviesą, o žymi dienos ir nakties temperatūros skirtis skatina aromatinių medžiagų kaupimąsi.
Dirvožemiai: Vyrauja silpnai rūgštūs geltonai raudoni dirvožemiai (微酸性黄红壤) su pH 4,5–6,5, turtingi organika. Šie dirvožemiai formuoja būdingą Ihongo skonio minerališkumą ir „kūną“ (body).
Vandens ištekliai: Regioną kerta Jangdzės ir jos intakų sistema, sukurianti palankų vandens-oro balansą – kalnai nuolat gaubiami debesų ir rūkų.
Agrotechnika: Šiuolaikiniuose ūkiuose taikomi žaliojo žemdirbystės standartai; daugelis sodų sertifikuoti kaip ekologiški. Rankinis rinkimas – privaloma sąlyga aukščiausios kokybės partijoms.

5. Gamybos Technologija:

Ihong Gong Fu pereina dviejų etapų ciklą: pirminį apdorojimą (初制, chūzhì) ir rafinavimą (精制, jīngzhì). Būtent rafinavimo daug darbo reikalaujantis pobūdis – 13 operacijų 3 technologiniuose blokuose – suteikė šiai arbatai apibrėžimą „gongfu“ (工夫 – „įdėtas meistriškumas“).

Pirminis apdorojimas (初制):

Vytinimas (萎凋, wěidiāo): Šviežias lapas plonu sluoksniu išdėliojamas ant bambukinių padėklų arba vytinimo lovelių su priverstine ventiliacija. Temperatūra 30–38°C, trukmė 8–16 valandų (priklausomai nuo metodo). Lapas netenka 55–60% drėgmės, tampa minkštas, elastingas, įgauna pirmąsias vaisines natas. Tradicinis rankinis metodas taip pat numato „iškvėpimo“ fazę (吐气, tǔqì) – trumpalaikį lapo poilsį tarp etapų.
Pirminis sukimo etapas (初揉, chūróu): Lapas susukamas, ląstelių sienelės suardomos, išsiskiria syvai – prasideda oksidacija. Švelniai žaliavai (1–2 greido) – lengvesnis spaudimas; brandesniam lapui – intensyvesnis.
Fermentacija / Oksidacija (发酵, fājiào): Lemiamas spalvos, aromato ir skonio formavimo etapas. Susuktas lapas klojamas 4–6 cm sluoksniu patalpoje, kurios temperatūra 26–28°C, drėgnumas 95–100%. Trukmė 2–3 valandos (pavasarinė arbata – ilgiau, vasarinė – trumpiau). Aromatinis profilis pereina būdingas stadijas: žolinis → gėlinis → vaisinis → medaus saldumo. Oksidacija laikoma baigta, kai lapas įgauna rausvai varinę spalvą, o žolinės natos visiškai užleidžia vietą saldžioms.
Pakartotinis sukimo etapas (复揉, fùróu): Taikomas tradiciniame rankiniame metode, kad būtų suformuotas tankesnis, tolygesnis susukimas.
Džiovinimas (干燥, gānzào): Karštu oru 100–120°C temperatūroje iki 5–6% liekamosios drėgmės. Užfiksuoja aromatinį ir skonio profilį. Šiame etape intensyviai vyksta Majaro reakcijos, formuojančios karamelinius ir duoninius atspalvius.

Rafinavimas (精制):

Sijojimas (筛分, shāifēn): Sausos arbatos skirstymas į frakcijas pagal dalelių dydį, naudojant daugiapakopius sietus.
Smulkinimas (切细, qiēxì): Nestandartiniai fragmentai privesti iki reikiamo kalibro.
Vėjo atranka (风选, fēngxuǎn): Dulkių, lengvų fragmentų ir pašalinių priemaišų pašalinimas.
Atranka (拣剔, jiǎntī): Mašininis ir rankinis rūšiavimas – lapkočių, sukietėjusių lapų, pašalinių intarpų pašalinimas.
Kupažavimas (拼配, pīnpèi): Skirtingų greidų ir kilmės partijų maišymas stabiliam skonio profiliui pasiekti.
Išlyginimas (匀堆, yúnduī): Kruopštus kupažo permaišymas vienodumui užtikrinti.
Papildomas pašildymas (补火, bǔhuǒ): Galutinis džiovinimas, privedantis drėgnumą iki normos ir sustiprinantis aromatą.
Fasavimas (成箱包装, chéngxiāng bāozhuāng): Pakavimas į standartinę tarą išsiuntimui.

6. Organoleptinės Savybės:

Sauso lapo išvaizda: Plonos, tankiai susuktos arbatėlės (条索紧细, tiáosuǒ jǐnxì), lygios ir vienalytės. Spalva – giliai juodai ruda su riebaluotu blizgesiu (乌润, wūrùn). Paviršiuje matomi auksiniai pumpurų pūkeliai (金毫, jīnháo), kurių kiekis didėja kylant greidui.
Sauso lapo aromatas: Šiltas, salstelėjęs – medus, ruginė duona, lengvi karameliniai atspalviai. Aukštesni greidai papildomai rodo subtilų gėlių-vaisių obertoną.
Užpilo aromatas: Sodrus, daugiasluoksnis – pirmuose užpylimuose vyrauja medaus ir vaisių natos (džiovintas abrikosas, datulė); plikant toliau, atsiskleidžia duoniniai-karameliniai ir lengvi prieskoniniai atspalviai. Aromatas patvarus ir „aukštas“ (香气高甜持久).
Skonis: Tirštas, pilno kūno, su ryškiu apvaliu saldumu. Aitrumas švelnus, subalansuotas, neadstringento. Ilgas, šildantis poskonis su karamelės ir prinokusių vaisių natomis. Ihongui būdingas bruožas – „šalto drumstumo“ efektas (冷后浑, lěng hòu hún): ataušęs užpilas tampa drumstai pieninis, kas rodo didelį teaflavinų ir kofeino kiekį – puikios kokybės požymis.
Užpilo spalva: Oranžinė raudona, skaisti ir skaidri (橘红明亮, júhóng míngliàng). Karštame pavidale – su auksiniu apvadėliu prie puodelio sienelių (金圈).
Arbatos dugnas (išplikytas lapas): Lapai išsiskleidžia tolygiai, elastingi ir minkšti. Spalva – raudonai varinė, vienoda, be tamsių dėmių (叶底红亮, yèdǐ hóng liàng).

7. Cheminė Sudėtis:

Polifenoliai: Bendras arbatos polifenolių kiekis tipiškas kokybiškoms gongfu raudonosioms arbatoms. Visiškos fermentacijos metu katechinai oksiduojasi iki teaflavinų (茶黄素, cháhuángsù) – atsakingų už užpilo skaistumą ir skonio „gyvumą“; tearubiginų (茶红素, cháhóngsù) – formuojančių spalvos gilumą ir kūno pilnumą; ir teabrauninų (茶褐素, cháhèsù). Optimalus teaflavinų ir tearubiginų santykis užtikrina Ihongui būdingą „šalto drumstumo“ efektą.
Aminorūgštys: L-teaninas (L-茶氨酸) – pagrindinė aminorūgštis, palaikanti švelnų saldumą ir padedanti ramios koncentracijos būsenai. Pavasarinėje žaliavoje aminorūgščių kiekis didesnis dėl aktyvaus ūglių augimo.
Alkaloidai: Kofeinas (咖啡碱, kāfēi jiǎn) – kiekis svyruoja priklausomai nuo greido, paprastai 3–4% sausos masės; teobrominas (可可碱) ir teofilinas (茶碱) – pėdsakų kiekiais. Būtent kofeino ir teaflavinų kompleksas sudaro ataušus netirpias nuosėdas – „šalto drumstumo“ mechanizmą.
Vitaminai: B grupės vitaminai (B₁, B₂, B₆), pėdsakai vitamino C (žymiai sumažėja visiškos fermentacijos metu), vitaminas P (rutinas).
Mineralai: Kalis, magnis, manganas, cinkas, fluoras, selenas. Mineralinį profilį lemia regiono geltonai raudoni kalnų dirvožemiai.
Lakieji aromatiniai junginiai: Terpenoidinių alkoholių (linaloolas, geraniolis), Majaro reakcijos produktų (furfurolas, pirazinai), feniletilo alkoholio kompleksas. Būtent ši sudėtinga puokštė kuria firminį Ihongo medaus saldumo aromatą su karameliniais ir duoniniais atspalviais.

8. Naudingos Savybės:

Švelnus tonizavimas: Kofeino ir L-teanino derinys užtikrina tvirtą žvalumą be staigių šuolių ir kritimų – poveikis sklandesnis ir ilgesnis nei kavos.
Antioksidacinė apsauga: Teaflavinai ir tearubiginai pasižymi ryškiu antioksidaciniu aktyvumu, padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus.
Virškinimo palaikymas: Raudonoji arbata – tradicinis po valgio gėrimas Kinijoje. Rauginės medžiagos skatina virškinimo fermentų sekreciją ir padeda esant sunkumui skrandyje.
Šilta prigimtis (温性): Tradicinėje kinų dietologijoje Ihongas priskiriamas šiltos prigimties arbatoms – jis šildo, gerina kraujotaką ir ypač rekomenduojamas šaltuoju metų laiku.
Širdies ir kraujagyslių sistema: Reguliarus saikingas raudonosios arbatos vartojimas siejamas su kraujagyslių elastingumo palaikymu ir arterinio kraujospūdžio normalizavimu.
Imuniteto palaikymas: Raudonosios arbatos polifenoliai pasižymi vidutiniu antibakteriniu poveikiu, o mineralinis kompleksas (cinkas, selenas) palaiko apsaugines organizmo funkcijas.
Kognityvinės funkcijos: L-teaninas skatina atsipalaidavimą be mieguistumo, gerina dėmesio koncentraciją ir protinio darbo kokybę.

9. Užplikymas:

Vandens temperatūra: 90–95°C (aukščiausiems greidams su pumpurų gausa – 90°C, standartiniams – iki 95°C).
Arbatos kiekis: 4–5 g 100–120 ml (gongfu metodas); 3–4 g 200–250 ml (europietiškas metodas).
Indai: Gajvanė (盖碗, gàiwǎn) iš balto porceliano – ideali aromatui atskleisti ir tiksliai ekstrakcijos kontrolei. Ising molinis arbatinukas (宜兴紫砂壶) – suteikia užpilui papildomo švelnumo ir apvalumo. Porcelianinis ar stiklinis arbatinukas – europietiškam užplikymo metodui.
Procesas (gongfu metodas):
1. Sušildykite gajvanę ir čahajų (公道杯) karštu vandeniu, nupilkite.
2. Suberkite arbatą, uždenkite dangteliu 10–15 sekundžių, įkvėpkite sauso lapo aromato.
3. Plovimas: užpilkite karštu vandeniu, akimirksniu nupilkite (1–2 sekundės). Ihongui plovimas nebūtinas, bet leistinas partijoms su tankiu susukimu.
4. Pirmas užpylimas: palaikykite 8–10 sekundžių.
5. Antras–ketvirtas užpylimai: 10–15 sekundžių.
6. Nuo penkto užpylimo ilginkite laiką 5–10 sekundžių.
7. Kokybiškas Ihongas atlaiko 7–9 užpylimus, palaipsniui atskleisdamas vis naujas skonio briaunas.

10. Laikymas:

Talpykla: Hermetiška, nepermatoma – skardinės dėžutės, vakuuminiai maišeliai su folijos sluoksniu, keraminiai indai su sandariu dangteliu.
Sąlygos: Sausa, tamsi, vėsi vieta; temperatūra 15–25°C; drėgnumas ne didesnis kaip 60%. Vengti kaimynystės su stiprų kvapą turinčiais produktais (prieskoniai, kava, parfumerija).
Terminas: Optimalus vartojimo laikotarpis – 12–24 mėnesiai nuo pagaminimo. Aukštų greidų kokybiškos partijos gali „apvalėti“ laikant iki 2–3 metų, įgydamos švelnesnį, karamelinį profilį. Ilgiau laikant (virš 3 metų), aromatas ir užpilo skaistumas palaipsniui silpnėja.
Svarbu: Nelaikyti šaldytuve – raudonosios arbatos, skirtingai nei žaliosios, nereikalauja žemų temperatūrų ir gali įgerti kondensatą bei pašalinius kvapus.

11. Kaina ir Klastotės:

Kainų kategorija: Platus diapazonas – nuo prieinamų kasdienių partijų (100–300 juanių/500 g) iki aukščiausios kokybės pavasarinių greidų su didele auksinių pumpurų dalimi (800–2000+ juanių/500 g). Kainą lemia: rinkimo laikas (pavasarinis – brangesnis), rinkimo standartas (kuo švelnesnis – tuo brangesnis), tipsų dalis, augimo aukštis ir ūkio reputacija.
Kaip išvengti klastočių:
1. Pirkti iš patikimų pardavėjų, kurių partijos atsekamos iki konkretaus ūkio. Žymėjimas „宜昌宜红“ su geografine nuoroda – papildomas autentiškumo garantas.
2. Vertinti sausą lapą: lygus, tankus susukimas be dulkių ir sulaužytų fragmentų; riebaluotas blizgesys; auksiniai tipsai aukštuose greiduose. Blausus, purus lapas su lapkočių gausa – žemos kokybės požymis.
3. Tikrinti aromatą: turi būti švarus, salstelėjęs, be „pridegusių“, šutintų ar rūgščių natų.
4. Vertinti užpilą: skaisti oranžinė raudona spalva, visiškas skaidrumas, auksinis apvadėlis. Drumstas, tamsiai rudas užpilas su neišraiškingu aromatu – nekokybiškos ar senos arbatos ženklas.
5. „Šalto drumstumo“ efektas: jei kokybiško Ihongo ataušęs užpilas sudaro pieninę rausvą miglą, o pakartotinai kaitinamas vėl tampa skaidrus – tai rodiklis aukšto ekstrakcinių medžiagų kiekio ir arbatos autentiškumo.

12. Įdomūs Faktai:

Ihongas – vienintelė iš „trijų didžiųjų“ gongfu raudonųjų arbatų, kurios technologija tiesiogiai kyla iš ninghong meistrų (宁红) iš Dziangsi, kurie XIX a. viduryje apmokė Hubėjaus gamintojus. Taigi Ihongas – ninghongo „jaunesnysis brolis“.
1950-aisiais 1 tonos Ihongo eksportas leido Kinijai gauti 10 tonų plieno arba 20 tonų kviečių – arbata buvo strateginė eksporto prekė.
Idu raudonosios arbatos fabrikas, įkurtas 1951 m., iki šiol išlaiko veikiančią gamybos liniją su originaliais 109 įrangos vienetais – unikalus savos konstrukcijos vėjo-pašildymo aparatas su tolydžiu greičio reguliavimu neturi analogų tarp šiuolaikinės įrangos.
Arbatos technologas Feng Šaociu, sukūręs „užantspauduoto mėginio“ (密码审评) metodą, įrodė, kad aklojoje degustacijoje Ihongas pagal kai kuriuos rodiklius pranoksta garsųjį Cimeng Hong Cha.
Juijanguano (渔洋关) rajone – istoriniame Ihongo prekybos centre – išlikę pirklių grįsti mulų takai, uosto prieplaukos ir sandėliavimo patalpos, esančios „Didžiojo arbatos kelio“ paveldo dalimi.

13. Palyginimas su Kitomis Gongfu Raudonosiomis Arbatomis:

Cimeng Hong Cha (祁门红茶, Qímén Hóngchá): Etaloninė smulkialapė gongfu raudonoji arbata iš Anhojaus. Garsėja „cimeng aromatu“ (祁门香) – firminiu cukraus-gėlių puokšte. Lyginant su Ihongu – lengvesnė, elegantiškesnė, su ryškiu saldumu ir mažiau tankiu kūnu. Ihongas – tirštesnis, „šiltesnis“, su ryškesnėmis karamelės-duonos natomis.
Dian Hong Gong Fu (滇红工夫, Diānhóng Gōngfū): Stambialapė gongfu raudonoji arbata iš Junanio (var. assamica). Pastebimai galingesnė, storais auksiniais pumpurais, sodriu medaus-salyklo skoniu ir dideliu tankumu. Ihongas – plonesnės struktūros, su švaresniu, „skaidresniu“ saldumu.
Ninghong Gong Fu (宁红工夫, Nínghóng Gōngfū): „Tėvinė“ arbata iš Dziangsi, iš kurios Ihongas paveldėjo technologiją. Stilistiškai labai artima – panašus tankus saldumas ir švarus profilis, bet Ninghongas paprastai kiek subtilesnis, o Ihongas – kiek galingesnis dėl vakarinio Hubėjaus kalnų terroir.
Čuanhong Gong Fu (川红工夫, Chuānhóng Gōngfū): Vidutinialapė raudonoji arbata iš Sičuano. Skiriasi apelsininiu aromato atspalviu ir kiek mažiau tankiu kūnu nei Ihongo.

Apibendrinant:

Ihong Gong Fu – tai pusantro šimtmečio istoriją turinti arbata, gimusi miglotuose kalnuose Hubėjaus ir Hunano sandūroje, ten, kur didžioji Jangdzė kerta Sansia tarpeklius. Jo medaus saldumo aromatas, tirštas šildantis skonis ir garsusis „šalto drumstumo“ efektas – vienos seniausių Kinijos gongfu raudonosios arbatos tradicijų vizitinė kortelė. Ši arbata idealiai tinka neskubiam vakaro arbatos gėrimui, kaip deserto ir kepinių palydovė, ir kaip šildantis gėrimas šaltuoju metų laiku. Ihongas patiks tiems, kurie vertina pilno kūno raudonąsias arbatas su švariu saldumu, neturinčiu perdėto aitrumo, ir nori prisiliesti prie gyvosios Kinijos arbatos eksporto istorijos.