Džongčing Tuo Ča

Džongčing Tuo Ča – legendinė presuota arbata, turinti „lizdo“ (沱, tuó) formą, kurios gamyba prasidėjo 1953 m. Čongčingo arbatos fabrike (重庆茶厂, Chóngqìng Cháchǎng) – didžiausioje Naujosios Kinijos arbatos įmonėje. 1983 m. „Emei“ prekės ženklo Džongčing Tuo Ča (峨眉牌重庆沱茶) pelnė aukso medalį 22-ojoje tarptautinėje kokybiškų maisto produktų parodoje Romoje – pirmąją KLR istorijoje tarptautinę aukso apdovanojimą arbatos kategorijoje. Nepaisant dramatiškos pakilimo ir nuosmukio istorijos, Džongčing Tuo Ča išlieka kultine Pietvakarių Kinijos arbata ir Čongčingo arbatos kultūros simboliu.

1. Klasifikacija ir kilmė:

• Tipas: Presuota arbata (紧压茶, jǐnyā chá), priskiriama tamsiųjų arbatų kategorijai (hei ča – 黑茶, Hēichá). Pagal pirminę žaliavą – ant žaliosios ir tamsiosios arbatos ribos: pagrindą sudaro šaičing (晒青, saulėje džiovinta), hungčing (烘青, krosnyje džiovinta) ir čaočing (炒青, wok’e paskrudinta) mao ča, kurios presuojant ir brandinant įgyja hei ča savybių.
• Kategorija: Pietvakarių Kinijos regioninės tamsiosios arbatos; miesto presavimo tradicija.
• Kilmė: Kinija, Čongčingo municipalitetas (重庆, Chóngqìng). Žaliavų bazė – 14 arbatą auginančių Čongčingo ir pietų Sičuano (川南, Chuānnán) rajonų. Fabrikas veikė Tandzisy (弹子石, Dànzǐshí) rajone, Nanjano (南岸区, Nán’àn Qū) srityje.
• Geografinės koordinatės: apytiksliai 29,4–29,7° š. pl., 106,4–106,7° r. ilg. (Čongčingo miestas).
• Alternatyvūs pavadinimai: Šančeng Tuo Ča (山城沱茶, Shānchéng Tuóchá – „Kalnų miesto Tuo Ča“, pagal Čongčingo pravardę); Emei pai Tuo Ča (峨眉牌沱茶, Éméipái Tuóchá – fabriko prekės ženklas).

2. Istorija ir kultūrinė reikšmė:

• Istorija: Prototipais laikomi presuoti Pietų Songų epochos (南宋, 1127–1279) „arbatos rutuliukai“ – „Lungfeng Čatuani“ (龙凤茶团, „Drakono-fenikso arbatos gumulai“), tačiau šiuolaikinė Džongčing Tuo Ča istorija prasideda 1951 m., kai Liu–Dengo kariuomenė (刘邓大军) Čongčinge įsteigė Pietvakarių arbatos bendrovę (西南区茶叶公司), tų pačių metų rugpjūtį reorganizuotą į Čongčingo arbatos fabriką. Fabrikas tapo pirmąja didele kompleksine arbatos perdirbimo įmone Naujojoje Kinijoje: investicijos viršijo 10 milijonų juanių, dirbo daugiau nei 2000 darbuotojų, metinė apimtis – per 7000 tonų.

  1952 m. 4000 tonų Čongčingo arbatos buvo iškeista su Sovietų Sąjunga į 136 naikintuvus – epizodas, parodantis strateginę arbatos reikšmę jaunai respublikai. Nuo 1953 m. fabrikas pradėjo serijinę Tuo Ča gamybą. Planinės ekonomikos sąlygomis Čongčingo fabrikas turėjo privilegijuotą prieigą prie geriausių Pietvakarių žaliavų, o sistema „tungou–tungsiao“ (统购统销 – centralizuotas supirkimas ir pardavimas) garantavo realizavimą. Tai užtikrino trisdešimt metų trukusią Džongčing Tuo Ča hegemoniją viso Pietvakarių Kinijos presuotos arbatos rinkoje.

  1960–1970 m. Čongčingo gatvėse visur buvo skaldoma ir užplikoma Tuo Ča; reklama skambėjo upių garlaiviuose ir traukiniuose; arbata buvo dovanojama lankant gimines. Nuo 1980 m. prasidėjo eksportas į Japoniją, Italiją, Honkongą ir daugiau nei 10 šalių. Kulminacija – 1983 m.: „峨眉牌重庆沱茶“ pelnė aukso medalį 22-ojoje tarptautinėje parodoje Romoje. 1985 m. – valstybinio lygio sidabrinis kokybės medalis (国家优质产品银质奖).

  Tačiau perėjimas prie rinkos ekonomikos tapo pražūtingas: centralizuoto tiekimo panaikinimas, konkurencija su Siaguan Tuo Ča (下关沱茶) iš Junano, pasenusios gamybos linijos ir sunkus kadrų balastas lėmė nuosmukį. 1990-ųjų pabaigoje metiniai „Šančeng“ Tuo Ča pardavimai nukrito žemiau 100 tonų, tuo tarpu Siaguan pardavinėjo Čongčinge daugiau nei 2000 tonų. 2001 m. fabrikas užsidarė. 2004 m. buvę darbuotojai įkūrė bendrovę „Čongčing Ifeng“ (重庆益丰茶叶有限公司), atgaivindami prekės ženklą „Šančeng“ (山城) su atnaujintu dizainu, apimančiu Čongčingo miesto kultūros elementus – keltuvą per Jangdzę, Liaudies susirinkimų salę ir kitus miesto simbolius.

• Pavadinimas:

  • „Džongčing“ (重庆, Zhòngqìng): „Pakartotinis džiaugsmas“ – istorinis didžiausio Pietvakarių Kinijos municipaliteto pavadinimas.
  • „Tuo“ (沱, tuó): hieroglifas, nusakantis presavimo formą – „lizdas“, „dubenėlis“. Formos kilmė siejama su transportavimo patogumu: kompaktiška, atspari drėgmei, lengvai dalijama porcijomis.

• Kultūrinė reikšmė: Džongčing Tuo Ča – vienas pagrindinių Čongčingo arbatos kultūros simbolių ir ištisos kartos kultūrinė atmintis. Vyresniems nei 40 metų gyventojams tai – „vaikystės skonis“, nostalgiškas epochos artefaktas. 1983 m. aukso medalis tapo nacionalinio pasididžiavimo objektu – pirmasis tarptautinis kinų arbatos pripažinimas po 1949-ųjų. 1960–1970 m. Tuo Ča buvo būtinas Čongčingo arbatinėse (茶馆, cháguǎn) – miesto viešosiose erdvėse, kur gėrė arbatą, žaidė madzongą ir aptarinėjo naujienas.

3. Botaninis aprašymas ir žaliava:

• Veislė / kultivaras: Mišri žaliava iš daugelio rajonų. Istoriškai buvo naudojamos vietinės vidutinio ir smulkaus lapo populiacijos (Camellia sinensis var. sinensis) iš Čongčingo ir pietų Sičuano. Šiuolaikinėje gamyboje dalis žaliavos taip pat apima stambialapes veisles – Junan Da Bai Ča (云南大白茶) ir Fuding Da Bai Ča (福鼎大白茶), adaptuotas regionui.
• Rinkimas: Daugiausia pavasarinis ir ankstyvos vasaros. Tuo Ča leidžiama naudoti tiek švelnią, tiek brandesnę žaliavą – priklausomai nuo linijos (Ypatingoji – 特级, Standartinė – 重庆沱茶, Masinė – 山城沱茶).
• Rinkimo standartas: Vidurinis–viršutinis lygis: nuo 1 pumpuro + 2 lapų iki 1 pumpuro + 3–4 lapų. Žaliava klasifikuojama trigubai pagal džiovinimo tipą: šaičing (晒青, saulėje), hungčing (烘青, krosnyje) ir čaočing (炒青, wok’e).
• Reikalavimai žaliavai: Atliekama vidutinės ir aukštos kokybės žalia arbatžolė. Svarbu švara – be pašalinių kvapų, be šiurkščių stiebų.

4. Terroir ir auginimo ypatybės:

• Reljefas ir geografija: Čongčingas yra Sičuano įdubos ir rytų Guidžou kalnų sistemų sandūroje. Reljefas – kalvotas ir kalnuotas, aukščių svyravimai nuo 200 iki 1000 m. Miestą kiaurai raižo upės – Jangdzė (长江, Cháng Jiāng) ir Dzialingdziang (嘉陵江, Jiālíng Jiāng) su daugybe intakų, formuojančios unikalų „upinį“ mikroklimatą su didele drėgme ir dažnais rūkais.
• Auginimo aukštis: Žaliavinės zonos – daugiausia 300–800 m; kalnų plantacijos rytinėje ir pietrytinėje municipaliteto dalyse – iki 1000 m.
• Klimatas: Drėgnas subtropinis (亚热带湿润气候), ilgas laikotarpis be šalnų (280–350 dienų), vidutinė metinė temperatūra 16–18 °C, gausūs krituliai (1000–1400 mm). Čongčingas – viena iš „trijų Kinijos krosnių“ (三大火炉): karšta drėgna vasara sukuria didelę tonizuojančių ir „gaivinančių“ arbatų paklausą.
• Dirvožemiai: Raudonai geltoni rūgštiniai dirvožemiai (红黄壤, hónghuáng rǎng), pH 4,5–6,0. Būdingi subtropiniams pietvakariams, gerai tinka arbatkrūmiams.
• Ekologija: Šiuolaikinė gamyba susiduria su vietinės žaliavos kokybės problema – polifenolių ir kofeino kiekis smulkialapėse veislėse mažesnis nei Junano stambialapėje arbatoje, todėl dalis gamintojų perka žaliavą iš Junano.

5. Gamybos technologija:

Džongčing Tuo Ča technologija jungia tradicinius Pietvakarių Kinijos presavimo metodus su pramoniniu didelio fabrikinio gamybos požiūriu. Procesas orientuotas į stabilaus kupažo iš nevienalytės žaliavos sukūrimą ir būdingo „lizdo“ formavimą.

• Žaliavos paruošimas – kupažavimas (搭配, dāpèi): Esminis etapas, lemiantis partijos stilių ir stabilumą. Trijų tipų (晒青, 烘青, 炒青) žalia arbatžolė iš įvairių rajonų sumaišoma tam tikromis proporcijomis. Kiekvienas tipas įneša savo indėlį: šaičing – gilumą ir brandinimo potencialą, hungčing – aromatą, čaočing – skonio ryškumą.
• Rūšiavimas ir kalibravimas (筛分, shāifēn; 整形, zhěngxíng): Kupažas persijojamas per eilę sietų frakcijoms atskirti. Stambesnis lapas dedamas į presuoklės šerdį, smulkesnis ir švelnesnis – į išorinį sluoksnį („apibarstymas“, 撒面, sǎmiàn).
• Didysis homogenizavimas (大拼堆, dà pīnduī): Didelių partijų sujungimas ir maišymas siekiant skonio ir aromato vienodumo.
• Dozavimas (称料, chēngliào): Tikslus porcijų svėrimas – standartinės svorio kategorijos: 50 g, 100 g, 150 g.
• Garavimas (蒸制, zhēngzhì): Garų apdorojimas suminkština lapą, padarydamas jį plastišką formavimui. Garų temperatūra – apie 100 °C, laikas – pakankamas sudrėkinti nepervirinant.
• Formavimas ir presavimas (揉袋压形, róu dài yāxíng): Suminkštinta arbata dedama į medžiaginį maišelį ir presuojama į būdingą „lizdo“ formą – viršuje pusrutulis, apačioje ertmė. Presavimas gali būti rankinis (tradicinis) arba mechaninis (šiuolaikinis).
• Džiovinimas ir stabilizavimas (干燥, gānzào): Presuoti Tuo Ča džiovinami kontroliuojamoje temperatūroje iki stabilios drėgmės.
• Pakuotė: Individualus įvyniojimas į popierių, toliau – į tūtas, šešiakampes ar figūrines dėžutes.

Pagrindinė ypatybė: Skirtingai nei Junano šu-puer Tuo Ča, Džongčing Tuo Ča istoriškai nebuvo veikiamas drėgnojo krovimo (渥堆). Postfermentacija vyksta natūraliai, laikymo metu – analogiškai šen-puerui, bet iš kitokios žaliavos ir kitokiame klimate. Tai lemia jo „sausesnį“ ir „medingesnį“ profilį, palyginti su Junano giminaičiais.

6. Organoleptinės savybės:

• Sauso lapo išvaizda: Presuotas „lizdas“ (碗臼状, wǎnjiù zhuàng) – pusrutulio formos viršuje, įgaubtas apačioje. Paviršius lygus, tankus. Spalva – juodai ruda su riebiu blizgesiu (乌黑油润, wūhēi yóurùn). Kokybiškuose pavyzdžiuose – tolygus švelnaus lapo „apibarstymas“.
• Sauso lapo aromatas: Švarus, su sausos medienos, riešutų ir lengvo prieskoniškumo niuansais. Brandintuose – ryškus „čensiangu“ (陈香).
• Užplikymo aromatas: Sodrus, „fuju“ (馥郁, fùyù – „vešliai aromatingas“), su brandinto aromato dominante. Kaštonų, džiovintų vaisių, medžio žievės natos. Jaunoje arbatoje – žalesnis, žolelių fonas.
• Skonis: Čunhou (醇厚, „tankus ir švelnus“), harmoningai saldus (甘和, gānhé). Sutraukiamumas vidutinis, greitai pereinantis į grįžtamąjį saldumą. Kūnas vidutiniškai pilnas. Puikus atsparumas perliejimams.
• Užplikymo spalva: Skaidri, gintaro geltona (澄黄明亮, chénghuáng míngliàng). Brandinant – gilėja iki gintaro raudonos.
• Arbatos pagrindas (užplikytas lapas): Santykinai švelnus ir vienodas (较嫩匀, jiào nèn yún), tamsiai alyvinis, gerai išsiskleidžia plikant.

7. Cheminė sudėtis:

• Polifenoliai: Kiekis kinta priklausomai nuo žaliavos tipo. Vietinės smulkialapės veislės polifenolių kiekiu nusileidžia Junano stambialapei arbatai, todėl užplikymas minkštesnis ir mažiau sutraukiantis. Brandinant polifenoliai oksiduojasi į tearubiginus ir tearubauinus.
• Aminorūgštys: L-teaninas ir laisvųjų aminorūgščių kompleksas – standartinio kupažuotos presuotos arbatos lygio. Prisideda prie minkštumo ir skonio „saldumo“.
• Alkaloidai: Kofeinas (咖啡碱) – vidutinis lygis; teobrominas (可可碱) – pėdsakiniai kiekiai.
• Polisacharidai: Arbatos polisacharidai – reikšmingas komponentas, ypač brandžioje žaliavoje, lemiantis dalį bioaktyvumo brandinimo metu.
• Vitaminai: Vitaminas C (iš dalies), B grupės vitaminai, vitaminas E.
• Mineralai: Kalis, magnis, fluoras, cinkas, manganas – priklauso nuo žaliavinių zonų dirvožemių sudėties.
• Sudėties ypatybė: Trijų žaliavos tipų (šaičing, hungčing, čaočing) derinys sukuria sudėtingesnį aromatinį profilį nei Tuo Ča iš vienarūšės žaliavos: šaičing suteikia „saulėtų“ niuansų ir brandinimo potencialą, hungčing – gėlių–medaus tonus, čaočing – kaštonų „skrudintą“ natą.

8. Naudingosios savybės:

• Tonizuojantis poveikis (提神益脑, tíshén yìnǎo): Kofeinas kartu su L-teaninu suteikia žvalumą be staigaus sujaudinimo – švelni, ilgalaikė koncentracija.
• Virškinimo palaikymas (去腻消食, qùnì xiāoshí): Tradiciškai Tuo Ča geriama po sotaus maisto – ypač po Čongčingo chogo (火锅, huǒguō) ir kitų riebių, aštrių Pietvakarių virtuvės patiekalų.
• Antioksidacinis veikimas: Polifenoliai ir jų transformacijos produktai brandinimo metu pasižymi antioksidaciniu aktyvumu.
• Potencialus poveikis lipidų apykaitai: Kai kurie tyrimai sieja reguliarų presuotų tamsiųjų arbatų vartojimą su palankesniais cholesterolio rodikliais.
• Šildantis efektas: Brandinta Tuo Ča – „šilta“ (温, wēn) savo charakteriu, gerai tinka šaltajam sezonui ir žiemos arbatos gėrimui.
• Troškulio malšinimas (生津止渴, shēngjīn zhǐkě): Paradoksalu, bet karšta arbata veiksmingai malšina troškulį karštą drėgną Čongčingo vasarą.
• Lengvas diuretinis ir gaivinantis poveikis (醒酒利尿, xǐngjiǔ lìniào): Tradiciškai Tuo Ča buvo rekomenduojama po vaišių su alkoholiu.
• Kontraindikacijos ir apribojimai: Jautrumas kofeinui, gastrito/opos paūmėjimas, vaistų vartojimas (1–2 valandų intervalas); nėštumas – vartoti saikingai.

9. Užplikymas:

• Vandens temperatūra: 95–100 °C (staigus verdantis vanduo).
• Arbatos kiekis: 4–6 g 100–120 ml (gungfu/perliejimai); 2–3 g 250 ml (plikymas); 5–7 g 600 ml (virimas).
• Indai: Isingo molio arbatinukas (宜兴紫砂壶) – optimalus presuotos arbatos gyliui atskleisti; gaivanė (盖碗); virimui – stiklinis ar keraminis arbatinukas.
• Procesas:
  1. Tuo Ča skaldykite: naudokite arbatos ylą (茶锥, cháchuī) arba arbatos peilį (茶刀, chádāo). Įkiškite įrankį iš išorinės „lizdo“ pusės nedideliu kampu, atsargiai sluoksnis po sluoksnio atskirdami. Venkite per didelio spaudimo – tai smulkina lapą.
  2. Indą pašildykite verdančiu vandeniu.
  3. Suberkite arbatą.
  4. Plovimas (洗茶): užpilkite verdančiu vandeniu 5–10 sekundžių, nupilkite. Tankiai presuotam Tuo Ča galimas dvigubas plovimas, kad lapas „prabustų“.
  5. Pirmas perliejimas: 10–15 sekundžių. Tuo Ča atsiskleidžia palaipsniui – pirmieji perliejimai gali būti lengvi, tai normalu.
  6. Vėlesni perliejimai: ilginkite ekspoziciją 5–10 sekundžių. Kokybiškas Džongčing Tuo Ča atlaiko 8–12 perliejimų.
  7. Virimas (煮茶, zhǔchá): idealus brandintiems pavyzdžiams ir žiemai. 5–7 g 600 ml, užvirinkite ir palaikykite 1–2 minutes – užplikymas tampa apvalus, aksominis.
  8. Regioninis būdas: Pietvakarių Kinijoje praktikuojamas plikymas mažuose moliniuose puodeliuose (小瓦罐, xiǎo wǎguàn), kuriuos kaitina prie ugnies – tai ypač ryškiai atskleidžia aromatą.

10. Laikymas:

• Izoliavimas nuo kvapų: Presuota arbata lengvai sugeria pašalinius aromatus – laikyti toliau nuo virtuvės, prieskonių, buitinės chemijos.
• Temperatūra: 15–25 °C, be staigių svyravimų. Tiesioginiai saulės spinduliai neleistini.
• Drėgmė: 50–70%. Per sausa – lėtesnis brandinimas; per drėgna – pelėsio rizika.
• Talpa: Popierinė vilnale + kartoninė dėžutė. „Kvėpuojanti“ pakuotė tinkamesnė ilgalaikiam laikymui. Hermetiška – tik trumpam stabilių partijų laikymui.
• Brandinimas: Džongčing Tuo Ča gerai vystosi laikomas: jaunos arbatos „duivei“ (堆味) išnyksta, atsiranda grynas „čensiangu“, skonis suapvalėja. Degustacija kas 6–12 mėnesių leidžia stebėti dinamiką.
• Laikymo trukmė: Formaliai – 36 mėnesiai; tinkamomis sąlygomis – gerokai ilgiau, gerėjant kokybei.

11. Kaina ir klastotės:

• Kainų kategorija: Džongčing Tuo Ča istoriškai buvo pozicionuojama kaip „liaudies arbata“ – prieinama, kasdienė, aukštos kokybės pagal kainos/kokybės santykį. Šiuolaikiniai pavyzdžiai – vidutinėje kainų kategorijoje; vintažinės 1980–1990 m. Tuo Ča – kolekcinė retenybė su atitinkama kaina.
• Gradacijos: Trys istorinės linijos: Ypatingoji Džongčing Tuo Ča (特级重庆沱茶, tèjí) – iš geriausios žaliavos; Džongčing Tuo Ča (重庆沱茶) – standartinė; Šančeng Tuo Ča (山城沱茶, Shānchéng) – masinė.
• Kainos veiksniai: Žaliavos tipas (vietinė vs. Junano), pagaminimo metai, laikymo sąlygos, istorinis fabriko statusas.
• Kaip išvengti klastočių:
  • Atkreipkite dėmesį į gamintoją: istorinis prekės ženklas – „重庆益丰“ (Čongčing Ifeng), prekės ženklas – „山城“ (Šančeng). Seni pavyzdžiai – „峨眉牌“ (Emei pai).
  • Įvertinkite formą: kokybiška Tuo Ča – tanki, lygi, be įtrūkimų ir išbyrėjimo. „Apibarstymas“ – tolygus, iš švelnaus lapo.
  • Užplikymas turėtų būti skaidrus ir ryškus, be drumzlių. Pašaliniai kvapai – dūmas, chemija, pelėsio kvapas – broko ar klastotės požymiai.
  • Lyginkite konkrečias linijas: po ta pačia „tuo“ forma gali būti išleidžiamos visiškai skirtingo lygio arbatos – nuo masinių iki kolekcinių.
  • Įtartinai maža „vintažinės“ Džongčing Tuo Ča kaina – atsargumo priežastis.

12. Įdomūs faktai:

• 1952 m. Kinija iškeitė 4000 tonų Čongčingo arbatos į 136 sovietinius naikintuvus – vienas neįprasčiausių „arbatos barterių“ istorijoje, parodantis strateginę arbatos vertę jaunai KLR.
• 1983 m. aukso medalis Romoje tapo pirmuoju tarptautiniu kinų arbatos apdovanojimu po Naujosios Kinijos įkūrimo ir iškėlė „峨眉牌“ į nacionalinę šlovę.
• 1960–1970 m. būdingas Tuo Ča skaldomos garsas – sausas braškėjimas smūgiuojant peiliu – buvo Čongčingo arbatinių ir gatvių „garso takelis“.
• „Lizdo“ forma turi praktinį pranašumą prieš plytą ir blyną: ji kompaktiškesnė laikymui, atsparesnė drėgmei transportuojant ir lengviau dalijama porcijomis be specialių įrankių.
• Verdant Tuo Ča mažame moliniame puodelyje prie ugnies, užplikymas įgauna ypatingą apvalumą – šis būdas populiarus tarp senųjų Čongčingo arbatos mėgėjų ir laikomas geriausiu žiemos arbatos gėrimui.

13. Palyginimas su kitomis tamsiomis arbatomis:

• Su Siaguan Tuo Ča (下关沱茶, Xiàguān Tuóchá): Pagrindinė konkurentė ir rinkos dalies „paveldėtoja“. Abi – „lizdai“, tačiau Siaguan naudoja Junano stambialapę žaliavą (daje džung, 大叶种), suteikdama „žemiškesnį“, pilnakūnį profilį. Džongčing Tuo Ča iš vietinės smulkialapės žaliavos – sausesnė, medingesnė, lengvesnio kūno.
• Su Šu Puer Tuo Ča (熟普洱沱茶): Puer Tuo Ča praeina drėgnąjį krovimą (渥堆) ir pasižymi būdingu brandaus puerio „žemiškai medingu“ profiliu. Džongčing Tuo Ča istoriškai nebuvo kraunama – jos postfermentacija natūrali, suteikianti „švaresnį“ ir „sausesnį“ charakterį.
• Su Hunano plytomis (湖南砖茶): Plytos – tolygesnis atsiskleidimas, patogesnės ilgalaikiam brandinimui, bet mažiau kompaktiškos. Tuo Ča laimi nešiojamumu ir porcijavimo patogumu.
• Su Sičuano Kangdžuan (四川康砖, Sìchuān Kāngzhuān): Kangdžuan – pasienio Tibeto arbata, masinė pagal žaliavą ir šiurkštoko skonio. Džongčing Tuo Ča – miesto arbata iš kokybiškesnės žaliavos, orientuota į „grynąjį gėrimą“.

Baigdami:

Džongčing Tuo Ča – tai ne tik arbata, o Pietvakarių Kinijos kultūrinė legenda. Per septynis dešimtmečius ji nuėjo kelią nuo strateginės eksporto prekės, keičiamos į kovinius lėktuvus, iki aukso laureatės Romoje, nuo visos šalies numylėtinės „Kalnų miesto“ gatvėse iki nostalgiško epochos artefakto ir galiausiai – iki atgimusio prekės ženklo su nauju veidu. Jos tankus, saldokas, „medingas“ užplikymas – tai paties Čongčingo skonis: tvirtas, be nereikalingos skubos, sušildantis iš vidaus. Tiems, kurie nori suprasti Pietvakarių arbatos sielą už Junano puerio ribų, Džongčing Tuo Ča – vienas geriausių atradimų.